Išeiviai iš Šilutės Airijoje išgarsėjo medaus skonio šakočiais. Jais prekiaus ir gimtinėje

emigrantai Motiejunai_Paulius_2Tradicinį lietuvišką kepinį – šakotį – pamėgę Klaipėdos krašto gyventojai jau rugsėjo mėnesį galės paragauti tolimojoje Šiaurės Airijoje gyvenančių mūsų kraštiečių Daivos ir Raigedo MOTIEJŪNŲ šeimos keptų šakočių – jais pradės prekiauti visos uostamiesčio „Klaipėdos duonos“ parduotuvės. O netrukus po to šių gaminių planuojama pasiūlyti ir Šilutės pirkėjams.

Prieš 10-metį į Airiją išvykusi šilutiškių šeima ėmėsi verslo, kuriam pasirengimo neturėjo nė vienas. Šiandien abu sako, jog tokia rizika pasiteisino, ir geriausiai tai patvirtina neseniai iškovotas aukštas įvertinimas – kasmetiniame „Great Taste Awards“ konkurse iškovotas prestižinis apdovanojimas – auksinė žvaigždutė.

Apsispręsti nebuvo lengva

Į „Šilutės naujienų“ redakciją užsukusi Motiejūnų šeima pasakoja, jog pirmasis užsienin 2006-ųjų pradžioje išvyko Raigedas. Pradžioje dirbo, anot jo paties, ten, kur darbą pradeda gal 9 iš 10-ies emigrantų – paukštienos fabrike. Po pusmečio į Airiją susiruošė ir Daiva, o netrukus jiedu išsivežė ir sūnus Paulių bei Ernestą.

Daiva neneigia, kad apsispręsti tokiam žingsniui nebuvo lengva – Šilutėje moteris jau buvo pasiekusi pripažinimo pedagogikos ir muzikos srityje: dirbo Vydūno gimnazijoje, rengė solistus konkursams, organizavo tuomet išgarsėjusius jaunųjų atlikėjų konkursus „Gabija“. „Bet tiesiog norėjome, kad visa šeima būtų kartu“, – sako ji.

Jau po pusantrų metų šeima ryžosi pradėti savo verslą – Belfasto mieste atidarė kepyklą ir parduotuvėlę. emigrantai Motiejunai

Raigedo idėja buvo kepti duoną, tačiau pradėjo jiedu nuo pyragų. Pripažįsta, jog nei konditerio išsilavinimo, nei „gyslelės“ neturi nė vienas, tad suskato ieškoti šį darbą išmanančių technologų. Tam teko grįžti į Lietuvą – specialistą rado Trakuose.

Šiandien šilutiškių įmonėje dirba 12 lietuvių, du iš jų – buvę šilutiškiai.

„Ten lietuviai traukia vieni kitus“, – sako Daiva.

Duona reikalauja daug žinių

Kodėl ėmėsi saldumynų, o ne duonos kepimo? Juo labiau kad jau buvo pastebėję, jog migrantų iš Lietuvos Airijoje – tūkstančiai, o geros lietuviškos duonos nebuvo. Tik tokios, kurią prekybininkai atgabendavo šaldytą.

Raigedas aiškina, kad geros duonos kepimas reikalauja daug žinių. Jis prisimena, kaip pats ieškojo senovinių duonos kepimo receptų, pasakoja apie pirmuosius savo bandymus, kai pirmąjį raugą ant radiatoriaus teko „auginti“ dvi savaites.

Visgi ilgainiui šeima pradėjo kepti lietuvišką duoną, ir tenykščiai tautiečiai jų produkciją pirko ne vienerius metus.

Tačiau prieš kelerius metus, kai Airijos rinką savo gaminiais, anot Raigedo, tiesiog užvertė žinoma Vilniaus įmonė, mažoms įmonėlėms tapo sunkiau konkuruoti. Tuomet Motiejūnai pardavė savo duonos verslą, pasilikdami vos vieną parduotuvėlę ir šakočių kepyklėlę.

Pirmieji šakočiai buvo „išsigandę“

IMG 2384Kepti šį Mažosios Lietuvos regione ypač mėgiamą gardėsį prieš kelerius metus irgi sumanė Raigedas. Šeima pasakoja, kad tai irgi buvo savotiška avantiūra, mat pirma jie nusipirko reikalingą įrangą, o tik tada pradėjo ieškoti informacijos – kreipėsi į tuos, kas jau buvo išbandęs tokį darbą.

„Išsigandę“, – tokiu vardu Raigedas pavadino pirmuosius šeimos šakočius, mat jie buvo tokie… balti. Bet Motiejūnai toliau tęsė savojo recepto paieškas, kol, jų pačių teigimu, okupavo visus didžiuosius Šiaurės Airijos prekybos tinklus, kurie prekiauja lietuviška produkcija. Dabar jų kepiniai parduodami ir Anglijoje.

Šiandien šeima kepa trijų rūšių šakočius – tuos, kurie labiausiai patiko vartotojams. Klasikinis – tai šakotis, kurio skonį gerai žino visi lietuviai, tad atskirai pristatinėti jo nereikia. Medaus skonio šakotis – menantis seniausius laikus, kuomet nebuvo cukraus, tad kepiniai buvo gardinami medumi. Ir romu pagardintas – Karališkasis romo skonio šakotis.

Kas savaitę iš šeimos kepyklėlės Craigavono mieste į prekybos taškus iškeliauja iki tonos šių kepinių. Pasak Motiejūnų, mėgiami yra visų trijų rūšių šakočiai, gal kiek mažesniu populiarumu pasižymi romo skonį turintis gaminys.

O kurie šakočiai jiems patiems patinka labiausiai? Daiva ir Raigardas sako labiausiai mėgstantys medaus, o sūnus Paulius – klasikinį.

Auksinė žvaigždutė – Medaus skonio šakočiui

„Great Taste Awards“ maisto produktų konkursas vyksta kasmet ir yra labiausiai pripažinta ir patikimiausia maisto produktų vertinimo sistema Didžiojoje Britanijoje. Konkurso metu tūkstančiai produktų pretenduoja į aukščiausius – 1, 2 arba 3 auksinių žvaigždučių apdovanojimus.

Apie šį konkursą Motiejūnai žinojo seniai, bet tik šiemet nutarė į jį nusiųsti ir savo gaminių pavyzdžių. Sako, kad specialiai pagerintų nekepė – vertintojams atidavė po vieną tų šakočių, kuriuos kasdien pristato į prekybą.

Konkursui „Great Taste Awards“ šiemet buvo pateikti 12 366 maisto produktai. Pretendentus vertino apie 500 teisėjų – aukščiausių kokybės standartų savo srityse pasiekusių įvairių maisto produktų gamintojų.
Mūsų kraštiečius čia lydėjo sėkmė – jų Medaus skonio šakotis laimėjo vienos auksinės žvaigždutės apdovanojimą. Tokį įvertinimą yra iškovojusios vos kelios Lietuvos įmonės.

Šakočiai iš Airijos keliaus į… Šilutę

Motiejūnai pasakoja, jog Airijoje yra skatinamas bet koks smulkusis verslas, kai Lietuvoje, jų pastebėjimu, valdžia jį stengiasi tik sužlugdyti. Ir išduoda naujausius savo planus – jau kitą mėnesį jų šakočiai atkeliaus į visas „Klaipėdos duonos“ parduotuves uostamiestyje. O netrukus po to planuojamas ir žingsnis į Šilutę – Motiejūnų produkcija bus prekiaujama Šilutės „Halėje“ esančioje prekyvietėje. Verslą šiame regione koordinuoti imasi sūnus Paulius, su savo šeima iš Airijos grįžęs gyventi į uostamiestį.

„Esame komforto būsenos“, – taip savo šeimos dabartinę savijautą apibūdina Raigedas. Anot jo, džiugu, kad neturėdami specialaus pasirengimo ir verslą pradėję nuo visiško nulio, jie sugebėjo pagaminti visų mėgiamą tautinį produktą. Todėl jie viliasi, kad jų sėkmė paskatins nedvejoti tuos, kurie vis dar abejoja ar užteks žinių, ar pakaks lėšų ar dar ko nors, pradėti savo verslą.

„Žinios ir patirtis ateina dirbant, reikia bandyti ir pavyks“, – sako buvę šilutiškiai, kurie puoselėti tokį lietuvišką tradicinį verslą ėmėsi tik išvykę į tolimąją Airiją.