Siekiant atkreipti dėmesį į padažnėjusius prostatos ligų atvejus, rugsėjo 15-oji Europos urologų asociacijos yra paskelbta Kovos su prostatos vėžiu diena.
Ta proga norime priminti šios ligos požymius ir prevenciją.
Prostata – antroji vyrų širdis, gera vyro sveikata priklauso nuo geros lytinės sistemos veiklos, nes ji turi įtakos vyro fizinei būklei, norui dirbti, mylėti, gyventi visavertį gyvenimą. Todėl vyrui reikia tinkamai savimi rūpintis.
Prostatos vėžys yra vienas dažniausių vyrų navikinių susirgimų Lietuvoje. Juo serga 7 vyrai iš tūkstančio. Didžiausias sergamumas nustatytas Kaišiadorių rajone -262,87/100000 vyrų. Dažniausiai šia onkologine liga serga vyresni nei 65 metų amžiaus vyrai.
Prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, tad jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus.
Nors tikslių susirgimo šio tipo vėžiu priežasčių nėra nustatyta, bet išskiriami tam tikri rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos.
* Rizika susirgti yra didesnė vyrams, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu.
* Jei keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu (jaunesnės nei 40 metų amžiaus), tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną. Tos šeimos vyrai gali turėti padidėjusią prostatos vėžio riziką.
* Riziką susirgti didina ir gausus riebaus gyvulinės kilmės maisto bei nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas. Pomidorai bei iš jų pagaminti produktai apsaugo nuo prostatos vėžio, nes juose yra likopeno. Įrodyta, kad susirgimo prostatos vėžiu riziką mažina ir maisto papildai, turintys mikroelemento seleno.
* Vyresnių nei 50 metų vyrų prostata dažniausiai būna padidėjusi, išvešėjusi ne dėl vėžio, bet dėl daug dažniau pasitaikančios gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH).
Abiem atvejais, ar prostata būtų padidėjusi dėl vėžio, ar dėl hiperplazijos, simptomai būna panašūs:
* pasunkėja ir padažnėja (ypač naktį) šlapinimasis;
* šlapinimosi metu skauda;
* kartais šlapime matomos kraujo priemaišos.
Jei pradeda varginti minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į urologą. Svarbu prisiminti, kad dažniausiai prostata padidėja ne dėl vėžio. Tačiau bet kokiu atveju, sutrikdytas šlapinimasis kelia pavojų sveikatai, todėl gydymas būtinas.
Kadangi pradžioje vystantis prostatos vėžiui nejaučiami jokie būdingi simptomai, visiems 50-75 metų vyrams (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) yra galimybė pagal valstybės finansuojamą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kasmet nemokamai pasitikrinti dėl šio vėžio, atliekant prostatos specifinio antigeno (PSA) lygio kraujyje tyrimą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos prostatos vėžį. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Prevencija jau išgelbėjo 7000 vyrų
Apie kitą prostatos vėžio prevencijos programą pasakoja Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas ŽIŽYS:
„Prostatos vėžio prevencinė programa Lietuvoje duoda svarius vaisius. Sergamumas prostatos vėžiu 2001-2005 m. laikotarpiu buvo šoktelėjęs net 2 kartus. Tokia dramatiška situacija vertė ieškoti išeities. Bendromis šalies Urologų, Onkologų ir Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijų pastangomis 2006 m. pavyko pradėti šios onkologinės ligos valstybinę ankstyvosios diagnostikos programą.
Palyginkime 2005 m. ir 2011 m. statistinius duomenis. Jei anuomet tik 20 proc. visų ištirtų vyrų buvo diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų vėžys, tai pernai jį pavyko „pagauti“ jau 60 proc. pacientų.
Tikslas – pasiekti bent minimalų europinį ankstyvojo prostatos vėžio diagnostikos vidurkį, kuris sudaro per 80 proc. Tuo tarpu
JAV šios ligos ankstyvųjų stadijų diagnozė pasiekė net 98 proc.
Galime džiaugtis, kad prevencinė programa padėjo išgelbėti apie 7 tūkstančius vyrų gyvybių. Tačiau tai tikrai nėra galimybių riba, už kurios lieka taip pat tūkstančiai sunkių ligonių ir jų šeimų skausmas. Deja, Lietuvoje nuo prostatos vėžio kiekvienais metais vis dar miršta 500-600 ligonių.
Kontroliuodami programos vykdymą atkreipėme dėmesį, kad blogiausia situacija susidarė mūsų kaimiškose vietovėse.
Didžiuosiuose šalies miestuose vyrai patikrinami daug efektyviau. Regionuose dar nepakanka informacijos apie prostatos vėžio grėsmę ir prevencijos programą, kai kada atsakingų darbuotojų dėmesį nusveria kitos problemos.
Nusprendėme pamėginti ištaisyti situaciją. Pasitelkėme amerikiečių pavyzdį ir mūsų šalies rajonų keliais dabar rieda mobiliosios laboratorijos autobusiukas – pirmasis toks visoje Europoje. Dabar džiaugiamės, kad greta „Rožinio kaspino“ autobusiuko po Lietuvą keliauja ir „Melsvojo kaspino“ mobili laboratorija.
Projekto „Išsaugokime vyrus“ metu tikriname rizikos grupės vyrus. Papildomų lėšų nemokamai išsitirti fondas rado ir bet kurio amžiaus rajonų pedagogams ir kultūros darbuotojams. Per 5 mėnesius jau pavyko patikrinti per 5 tūkstančius įvairių rajonų vyrų.
Pirmieji projekto „Išsaugokime vyrus“ rezultatai atsiuntė neramius signalus. Vidutiniškai net 15 proc. kaimo vyrų nustatytas padidintas PSA. Padidinta PSA koncentracija gali būti ir gerybinio prostatos išvešėjimo ar prostatito požymis. Bet medicinos praktika rodo, kad beveik pusei tokių pacientų, atlikus papildomus tyrimus, vėliau gali būti patvirtinta onkologinė liga.
Statistika negailestingai rodo, kad iš 1000 nepatikrintųjų sirgti prostatos vėžiu gali 60-70 vyrų. O juk lėšų jų ištyrimui valstybė skyrė su kaupu. Mes visi turime jausti atsakomybę, kad dėl šios klastingos ligos šeima neprarastų savo pagrindinio maitintojo. Todėl, vyrai, neatidėliokite vizito pas gydytoją ir laiku pasitikrinkite!