Minint Vasario 16-ąją ruoniukės Svila ir Zunda laivu išgabentos į atvirą jūrą 20 km nuo kranto ir paleistos toliau nuo žvejų tinklų. Nors anksčiau buvo svarstyta mažyles visam laikui apgyvendinti muziejuje, joms pradėjus savarankiškai maitintis ir sparčiai augti, nutarta ruoniukes ruošti paleidimui.
„Muziejaus tikslas – reabilituoti sužeistus, nusilpusius ruoniukus ir atėjus laikui grąžinti juos namo į jūrą. Todėl iš karto numatėme, kad pradžioje žuvį mažais gabalėliais draskiusios jauniklės, atšalus orams, ims maitintis gausiau ir priaugs svorio. Prieš paleidžiant mažyles į jūrą, Svila svėrė beveik 50 kg, Zunda – 45 kg ir per dieną suėsdavo po maždaug 3 kg žuvies“, – pasakoja Arūnas Grušas, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.
A. Grušas primena, kad dalį pernai išslaugytų ruoniukų muziejaus darbuotojai į Baltiją paleido birželį, dar 8 jaunikliai į bangas nėrė rudenį, kai Lietuvą pasiekė speciali jūrinių žinduolių sekimo įranga. Nedideli siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų gyvenimą jūroje ir plaukimo maršrutą.
„Šiuo metu tikslius duomenis gauname tik iš 4 siųstuvų, tačiau matome, kad išgelbėti jaunikliai yra susitelkę pietinėje ir pietvakarinėje Baltijos dalyse“, – teigia biologas.
Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais. Naujieji „pacientai“ taps pirmąja ruonių jauniklių karta, kurie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.
Čia ruoniukams įrengti 6 vidiniai baseinai, 4 mažieji lauko baseinai ir didysis 280 kub. m talpos baseinas. Komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė. Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiosios biologės Lauros Lupeikaitės teigimu, vienu metu centre bus galima rūpintis iki 30 ruonių mažylių, tačiau naujo sezono laukiama su nerimu.
„Pernai Lietuvos pajūryje radome 22 ruoniukus, 3 iš jų išgelbėti nepavyko: jie buvo per daug nusilpę, sužeisti ir ligoti. Per anksti įvaryti į vandenį, jaunikliai dar nemoka jame išlikti ir leidžiasi plukdomi srovių, o kasmet tokių nelaimėlių tik daugėja”, – pastebi L. Lupeikaitė.
Jūrų muziejaus mokslininkai įžvelgia tendenciją, kad didėjančiam gelbstimų ruoniukų skaičiui įtaką daro šiltėjantis klimatas. Ruonėms vedant jauniklius yra svarbu, kiek ledo dangos susidarė Baltijos jūroje. Nors ruonių jaunikliai gali būti vedami tiek sausumoje, tiek ant ledo, esant pakankamai ledo dangai ruonių patelėms ne tik nereikia spaustis gulyklose, bet ir ant ledo jaunikliai būna sunkiau pasiekiami sausumos plėšrūnams.
Pagal BNS inf.