Dar prieš priimant įstatymo pakeitimus dėl privalomo testavimo buvo teigiama, kad vieno greitojo antigeno testo kaina valstybei siekia 11,22 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas) arba 13,07 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas ir jam padedantis asmuo). Taigi, tikrindamasis bent tris kartus per mėnesį (kas 10 dienų) darbuotojas išleistų nuo 33,66 iki 39,21 euro, o per metus – nuo 403,92 iki 479,53 euro.
Ką apie tokią tvarką mano šilutiškiai? „Šilutės naujienos“ jų pačių ir paklausė.
Aleksas Kvederis, „Mano BŪSTAS” regiono vadovas:
– Tokią tvarką vertinu teigiamai. Vyriausybė neturi daug variantų, kaip išvengti karantino ir išsaugoti savo piliečių gyvybes. Jau ir taip užpildytos ligoninės dėl neatsakingų, kitaip manančių – prieš skiepus nusistačiusių žmonių. Dėl to negauna reikiamo ir tinkamo gydymo kiti gyventojai, kurie laikosi tvarkos – skiepijasi, norėdami išvengti Covid-19 rimtų pasekmių. Jei atvirai, nesinori net diskutuoti šia tema, nes matau, kad beprasmiška – kai kurie vis tiek nesupras.
Gražina Stankienė, verslininkė:
– Aš pritariu. Taip, nenorintys skiepytis turi patys mokėti už periodiškai atliekamus testus. Skiepai yra nemokami. Kodėl aš turiu pasiskiepijusi sirgti? Dabar vėl girdime per žiniasklaidą, kad Covid-19 mutuoja! Skaudžiausia, kad dėl tokių asmenų, kurie nenori skiepytis, virusas vis plačiau plinta, juo užsikrečia ir pasiskiepijusieji, kurie daug kontaktuoja su kitais žmonėmis, daug bendrauja.
Mano nuomone, nemokami (valstybės lėšomis finansuojami) testai turėtų būti vaikams arba asmenims, kurie dėl sveikatos priežasčių negali skiepytis.
Kiekvienas suaugęs žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Beje, po šio pasisakymo jau net neabejoju, kad sulauksiu melagienų mėgėjų atakos…
Evelina Maliauskaitė, mama:
– Manau, kad sunkūs laikai reikalauja drastiškų sprendimų, tad mokamas testavimas – ne išimtis. Žmonės, kurie susirgo ar net mirė nuo Covid-19, pasirinkimo iki atsirandant skiepams neturėjo, o mes jį turime. Jei nesutinkame griebtis šiaudo ir skiepytis, taip bandydami išeiti iš šios sudėtingos situacijos, belieka testuotis. Kiekvienas esame atsakingas prieš visuomenę, savo artimuosius. Ir jei nusprendžiame eiti prieš skiepus, tai yra mūsų asmeninis sprendimas ir už jį turime atsakyti iš savo kišenės, už tai neprivalo mokėti visi kiti mokesčių mokėtojai. Asmeniškai aš nesu nei už, nei prieš skiepus, priėmiau sprendimą skiepytis, nes man akivaizdu, jog kito kelio nėra, nebent… rizikuoti.
Edvardas Jurjonas, politikas:
– Pritariu populiariausiam politikui – Prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris vetavo šio įstatymo pataisas dėl jų keliamų epidemiologinių rizikų. Kuo didesnės profilaktinio testavimo apimtys, kuo platesnis testavimo prieinamumas – tai labai svarbūs veiksniai, apsaugantys nuo viruso plitimo ir pasiskiepijusius, ir nepasiskiepijusius žmones. Deja, Seimo dauguma mobilizavosi ir atmetė veto.
Šiandien Lietuvoje trūksta 40 tūkst. darbuotojų, o po šio sprendimo jų trūkumas dar padidės. Kai kurie studentai negalės tęsti studijų. Sveikai gyvenantys yra diskriminuojami. Prievolė patiems mokėti už testus nesukelia vienybės jausmo ir veda tolyn prie visuomenės susiskaldymo.
Jūratė Kiseliovienė, raštvedė:
– Vyriausybės įstatymų reikia laikytis. Kiekvieno apsisprendimas skiepytis ar ne, veikia kitus žmones, o ne tik vieną asmenį. Nenoras skiepytis paralyžiuoja valstybinių įstaigų ir įmonių veiklas, kenkia ekonomikai, tai paliečia visus valstybės piliečius. Jeigu žmogus neapsisprendžia skiepytis, tai jis turi pats ir susimokėti už privalomus testus, nes visiems piliečiams garantuojami nemokami skiepai.