Įspėja apie naują taktiką, apgaunančią net patyrusius socialinių tinklų naudotojus

„Sveikiname, laimėjote!“ – kol vieniems pranešimas apie gautą prizą – džiugi naujiena, kitiems – tiesiausias kelias į sukčių pinkles. Nors socialinių tinklų naudotojai tampa vis akylesni, išradingi apgavikų sprendimai internete gali sugluminti net ir labiausiai patyrusius. Apie atvejį, kai netikros paskyros perėmė konkursą rengusios įmonės tapatybę ir bandė suklaidinti daugiau nei 130 dalyvių, dalinasi rinkodaros ekspertė, skaitmeninės rinkodaros agentūros „Asteri“ direktorė Joana Šaulienė.

Klaidino apgaulingomis nuorodomis

„Bendradarbiaudami su viena kino produkcijos kompanijų ir norėdami paskatinti žiūrovus pamatyti pirmąjį išgyvenimo žanro filmą Lietuvoje, nusprendėme surengti konkursą. Jo nugalėtojui ketinome įteikti du bilietus į kiną. Sulaukėme daugiau nei 130 dalyvių, tačiau tiek pat dėmesio nepagailėjo ir internetiniai sukčiai,“ – kodėl verslo „Facebook“ paskyra tapo apgavikų taikiniu, atsakė J. Šaulienė.

Netikros paskyros, naudodamos „Asteri“ logotipą ir „Facebook“ viršelio nuotrauką, įsitraukė į konkurso komentarus. Sukčiai atsakė į kiekvieno dalyvio žinutę pranešdami, kad vartotojas laimėjo konkursą. Tolimesnis žingsnis norintiems atsiimti prizą – spustelėti ant komentare esančios nuorodos. Nors nuorodoje buvo matomas agentūros vardas, netrūko ir klaidų: pvz., domeno pavadinime praleista raidė. Be to, netikra nuoroda pritaikyta pagal „Facebook“ paskyros pavadinimą, kuris neatitiko oficialios įmonės svetainės nuorodos.

„Atrodytų, kad tokios apgaulės – jau anokia naujiena, tačiau išradingumas kaskart stebina,“ – sako „Asteri“ vadovė. Įmonės vizualinė medžiaga buvo atkartota tiksliai. Tai tik dar kartą parodo, koks svarbus yra vartotojų budrumas.

Padės kritiškas požiūris

Internete nepapulti į apgavikų pinkles pavyks atkreipus dėmesį į šiuos aspektus.

Paskyros informacija ir autentiškumas. Koks turinys slypi paskyroje – ar paskelbtas bent vienas įrašas, o galbūt nukopijuota tik profilio nuotrauka? Jei matomi ir įrašai, kokiu dažniu jie skelbiami, kada įkeltas pirmasis?

„Jei pastebite gramatikos klaidų, keistą kalbos stilių, tai gali būti ryškus signalas. Galime daryti prielaidą, kad tokių apgavysčių autoriai nėra gimtakalbiai lietuviai – jie naudojasi teksto vertimo įrankiais. Tiesa, ne itin sėkmingai“, – įspėja ekspertė.

Ar konkurso sąlygos ir terminai sutampa su gautais pranešimais? „Mūsų atveju, konkurso nugalėtojai turėtų būti skelbiami tik rugsėjo 4 dieną, tačiau apgaulingi komentarai išplatinti dar rugsėjo 2-ąją. Konkurso sąlygose neminėjome, kad laimėtoją paskelbsime to paties įrašo komentaruose. Tai planavome padaryti atskiru įrašu. O ir laimėtoją ketinome išrinkti tik vieną, ne 130,“ – sako J. Šaulienė.

Sukčiai paprastai naudoja panašius, tačiau ne visada tikslius nuorodų, domenų pavadinimus. Dažname jų įsivelia klaidos arba nuoroda pernelyg ilga.

Jei abejojate nuorodos autentiškumu, jos nepatikrinus geriau apskritai neatidaryti.

Pagal BNS inf.