Išskirtinis Pamario kraštas vilioja tuoktuvėms

heart-529607 960_720Mažėjantis rajone įregistruotų naujagimių skaičius, į penktą dešimtį įkopusių gimdyvių pagausėjimas, išnykusios nepilnamečių santuokos ir didelis susituokusiųjų skaičius – tokios praėjusių metų tendencijos vyravo Šilutės rajone.

Kaip ir kasmet, rajono Civilinės metrikacijos skyrius pateikia duomenis, iš kurių matyti, kiek žmonių gimė, mirė, tuokėsi, skyrėsi ir kokius vardus davė savo naujagimiams. Apžvelgdama praėjusius metus, Šilutės CMS vedėja Lilija Valaitienė atskleidė, kad santuokų sudarymo skaičiumi Šilutės rajonas pirmauja ne šiaip sau – čia gausu gražių vietų, kuriose nori tuoktis net kaimynai iš gretimų rajonų.

O ką „kalba“ ir kiti skaičiai?
Džiugina sąmoningos mamos

Naujagimių Šilutės CMS pernai įregistruota 457 (227 berniukai ir 230 mergaičių), dvidešimt keturiais mažiau nei užpernai, ir net 94 mažiau nei 2016 m. Tačiau, pasak skyriaus vedėjos, tai nereiškia, kad gimstamumas per kelerius metus drastiškai sumažėjo. Tiesiog nuo 2017 m. įregistruoti vaiko gimimą galima bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. O Šilutėje panaikinus gimdymo skyrių, mamos gimdyti vyksta į Klaipėdą ar Tauragę. Tad dažnai mažieji šilutiškiai patenka į šių rajonų apskaitą.

L. Valaitienė pasidžiaugė gražia tendencija, kad paauginusios jau turimus vaikus, vyresnės mamos ryžtasi gimdyti pagrandukus – ir tokie sprendimai būna brandūs, atsakingi. Vyriausia pernai gimdžiusi moteris buvo 44 m. amžiaus. Gimdo ir jaunos nepilnametės merginos – mamomis tampa 15-17 metų. Kai kurios šeimos susilaukė net šešto vaiko. Tačiau tai nėra rekordas – 2016 m. šeima buvo susilaukusi dešimtos atžalos. Taip pat pernai gimė ir 8 dvynukų poros.

Tėvystę pernai pripažino 193 vyrai, dar 7-iems ji nustatyta teisme, o 12-ai – nuginčyta. Dažniausiai tai tokie atvejai, kai vyras duoda savo pavardę žmonos, o ne savo vaikui, tačiau jei poros keliai vėliau išsiskiria, vyrai nebemato reikalo būti ne savo vaikų tėvais.

Dar viena naujovė, kuria mielai naudojasi tėvai – tėvystės pripažinimas tikrajam tėvui, kai nuo ištuokos su buvusiu sutuoktiniu dar nėra praėję 300 dienų. Anksčiau po skyrybų nepraėjus šiam terminui gimusio vaiko tėvu automatiškai būdavo priskiriamas buvęs sutuoktinis.

Užaugs nemažai Danielių ir Lėjų

Kaip ir kasmet, Civilinės metrikacijos skyrius sudarė populiarausių vardų sąrašą. Jei pastaruosius kelis metus pirmose sąrašo vietose puikavosi Kajaus, Mato, Jokūbo, Luko, Nojaus vardai, pernai tėvai dažniausiai sūnus pavadino Dominykais ir Domais. Kiti populiarūs vardai – Aronas, Danielius, Kristupas, Benas ir Elijus.

Mergaičių vardų topuose nenuginčijama lyderė – Lėja. Taip pat itin mėgstami Emilijos, Amelijos, Mėtos, Milanos, Tėjos, Evelinos, Barboros, Sofijos, Elijos, Adelės ir Agotos vardai.

Išskirti ir reti vardai – Elisa, Everesta, Snėja, Abigailė, Henrieta, Aleksandra, Jogailė, Luknė, Adrija, Vainius, Rėjus, Matėjas, Jovydas, Anandas, Radvilas, Rinas, Margiris, Aidaras, Hubertas, Teodoras.

„Išrinkti vardą sudėtinga ir nelengva. Būna, kad tėvai ateina jau apsisprendę ir tikrai žino, tačiau pasitaiko atvejų, kai net ir pas mus dar svarsto kelis variantus, ir vis tiek neišsirenka – ateina kitą kartą. Arba tik gimus vaikeliui ir jį išvydę pakeičia sprendimą, nes pasirodo, kad vaikui sugalvotas vardas visai netinka“, – šypsojosi Šilutės CMS vedėja.

Užsienyje gimusių vaikų pernai įregistruota 138. Dažniausiai, pasak L. Valaitienės, tėvai parsiveža vaikus iki metų amžiaus, ir dar gali kreiptis su prašymu skirti vienkartinę išmoka, kuri išmokama gimus vaikui. Tačiau būta atvejo, kai registruoti vaiko gimimo, tėvai atvyko su 3 metų atžala – iki tol į Lietuvą nebuvo grįžę.
Vedėja pastebi ir dar vieną tendenciją: kad užsienyje gyvenantys lietuviai vaikams duoda arba lietuviškus vardus, arba tokius, kurie panašiai skamba abiem kalbomis.

Tuoktis Šilutėje nori ir kaimynai

Šilutės CMS darbuotojus džiugina ir rajone įregistruotų santuokų skaičius, kuris gerokai, daugiau nei šimtu lenkia kaimyninius Klaipėdos ir Tauragės rajonus. Pernai Šilutės rajone apskaitytos net 386 santuokos. Vėlgi, tai nereiškia, kad tuokėsi vien miesto ir rajono gyventojai – naudodamiesi galimybe tuoktis ne CMS patalpose, registruoti santuoką čia atvyksta ir klaipėdiečiai, ir kitų gretimų rajonų gyventojai. Žinoma, ir emigrantai, kuriems grįžus atostogų į Lietuvą, kiekviena diena yra lyg savaitgalis. Todėl, atsižvelgdamos į žmonių pageidavimus, Šilutės CMS darbuotojos registruoja santuokas kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius ir Valstybinių švenčių dienas. L. Valaitienė spėja, kad tai irgi lemia didesnį santuokų skaičių.

„Žmonės turi tuoktis ten, kur jie nori, ir kaip nori. Juk tai labai graži dviejų širdžių šventė“, – sako vedėja, kuri tuokdama poras jau gali spėti, kurios gyvens ilgai ir gražiai, o kurių laukia sunkumai. Tereikia pastebėti įvairias smulkmenas.

Santuokos ceremonijai labai dažnai renkamasi H. Šojaus dvaras, Švėkšnos vila, „Rusnė Villa“, Ventės ragas ir Uostadvaris, įvairios sodybos. O ką jau kalbėti apie Švėkšnos bažnyčią, kuri planuojant svarbią šventę sužadėtinius traukia lyg magnetas.

Vedėją džiugina ir tai, kad retai besituokia labai jauni žmonės, o nepilnamečių santuokų per pastaruosius 3 metus nebuvo nė vienos. Tai, anot L. Valaitienės yra gerai, kai neskubama tuoktis vien tik dėl vaikų, o sprendimai sujungti gyvenimus būna priimami atsakingai, subrendus ir suvokus, kas iš viso yra santuoka, kokia tai atsakomybė. Ir tą puikiai iliustruoja statistika: būdami 24-30 m. amžiaus tuokėsi 384 žmonės, dar 268 skaičiavo 31-50 m. amžiaus tarpsnį. Žinoma, tuokėsi ir dar vyresni: žiedus sumainė 47 žmonės, perkopę pusės amžiaus ribą.

„Visi turi teisę būti laimingi. Ir jei nepasisekė pirmą ar antrą kartą, smagu, kada sutinka kitą žmogų, su kuriuo gali būti laimingas“, – mano L. Valaitienė.

Rinkdamosi pavardes po santuokos dauguma moterų pirmenybę atidavė tradiciniam variantui, su galūne -ienė. Vienuolika pasiliko savo pavardę, dvigubos pavardės norėjo 20, o modernia galūne -ė pasipuošė 64 jaunosios. Su užsieniečiais tuokėsi 22 moterys.

Skiriasi nepaisant amžiaus

Nuo santuokų neatskiriamos ir ištuokos. L. Valaitienė pastebi, kad daugiausia ištuokų registruojama žiemą ir rudenį. Vasarą, greičiausiai, rūpi smagesni reikalai, o apie gyvenimo sunkumus imama galvoti šaltuoju metų laiku. Pernai Šilutės CMS įformino 121 ištuoką, užpernai – 148. Į dalį šių skaičių papuolė ir kitų rajonų gyventojai, kurie tuokėsi Šilutės rajone, nes pagal galiojančią tvarką, CMS išregistruoja tas santuokas, kurias pati ir sudarė. Skyrėsi ne tik 5 ir iki 15 metų kartu pragyvenusios šeimos, bet ir tos, kurios bendrą gyvenimą kūrė 16-25, 25-50 metų.

„Vėl grįžtame prie to paties klausimo, ar verta kartu gyventi tik dėl vaikų? Žmonės, kurie skyrėsi vyresniame amžiuje, greičiausiai ir laukė momento, kai jau bus užauginti vaikai“, – svarstė CMS vedėja.

Sumažėjo kūdikių mirčių

Anapilin pernai iškeliavo 563 žmonės – 275 vyrai ir 288 moterys. Vyriausiam žmogui buvo 102 metai, jauniausiam – 14. Taip pat mirė ir vienas kūdikis, kai tuo tarpu 2017 ir 2016 m. mirusių kūdikių būta šeši ir keturi.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.