Istorinė „Šilutės siena“ sujungė visas šilutiškių kartas

siena1000 bendruomenės narių savo ranką pridėjo prie 500 metrų ilgio istorinio Šilutės metraščio kūrimo. Unikalus bendruomeninis projektas „Šilutės siena“, kurį prieš metus inicijavo didžiausia Šilutės įmonė – AB „Šilutės baldai“, penktadienį pristatytas šilutiškiams ir plačiai nuskambėjo per visą Lietuvą.

Ant „Šilutės sienos“, kurią sudaro 88 blokai, įamžinti patys svarbiausi istoriniai įvykiai, kurie mena 500 metų miesto bei krašto istoriją. Tai – vienas originaliausių objektų, viena ilgiausių sienų šalyje. Jau nuo pirmųjų idėjos įgyvendinimo darbų „Šilutės siena“ tapo vienu didžiausių traukos taškų, kviečianti ne tik vietinius, bet ir atvykstančiuosius susipažinti su mūsų krašto unikalia istorija.

Darbas atliktas surėmus pečiusprojektas silutes_siena_komoda

Kai pernai „Šilutės baldai“ minėjo savo 125-erių metų veiklos sukaktį, paskelbta intriguojanti „Šilutės sienos“ idėja ir pasirašyta trišalė partnerystės tarp „Šilutės baldų“, Šilutės rajono savivaldybės ir Šilutės meno mokyklos sutartis.

Šiandien turime pirminius lūkesčius pranokstantį rezultatą – atvykstant į Šilutę nuo Klaipėdos, kairiojoje kelio pusėje visų žvilgsnius prikausto piešiniais išdailinta siena. Šalia jos – naujas, modernus, tamsiuoju paros metu apšviečiamas pėsčiųjų takelis.

„Smagu stovėti prie užbaigto darbo“,- penktadienį sakė „Šilutės sienos“ oficialų atidarymo renginį vedusi Šilutės meno mokyklos dailės  mokytoja Živilė Skirkevičienė. Anot jos, iš pradžių pasiūlymas kurti istorinio metraščio siužetus „dailiokus“ išgąsdino, nes būtent ant jų pečių užgulė būsimo istorinio projekto sėkmė, vaizdinė išraiška, realus rezultatas.

Bet darbai įsibėgėjo, kai prie šio didžiulio darbo prisidėjo daug  istorijos, kultūros specialistų, kitų miesto bendruomenių. Viešojoje erdvėje buvo paskelbta apklausa, kur žmonės galėjo išreikšti savo nuomonę ir balsuoti už svarbiausius 500 metų Šilutės istorijos faktus, asmenybes. Į pagalbą buvo pasikviestas garsus gatvės menininkas, kaunietis Tadas Šimkus, kuris buvo vienas pagrindinių grafinių vaizdų „Sienoje“ kūrėjas.

Meno mokyklos jaunieji dailininkai ruošė eskizus, atrinko geriausius iš jų, ir nuo pavasario plušėjo juos perkeldami ant „Sienos“.

Reikšmingas dalykas yra tai, jog projektas subūrė skirtingus kolektyvus, pavienius asmenis, sukvietė šeimas – visi jie galėjo atvykti ir palikti savo potėpius.

Nuo Melno sutarties iki šiandienos

projektas silutes_siena_vadovai_DSCN0123„Šilutės sienos“ atidarymo metu šilutiškiai nuėjo simbolinę kelionę per visus 88 „Šilutės sienos puslapius. Ž.Skirkevičienė pasakojo apie atvaizduotus istorinius faktus bei asmenybes. 500 metrų ilgio „Sienoje“ 500 metų Šilutės istorija prasideda nuo Melno sutarties, kuri yra ypač svarbi, nes būtent tuomet krašto valdžią perėmė Prūsija. Piešinių fragmentuose – nuo XVI a. prasidėję garsieji Šilutės turgūs, įsigalėjusi liuteronybė, 1718 m. atsiradęs pašto kelias, 1829 m. užklupęs didysis potvynis, pirmasis būsimos „Šilutės baldų“ gamyklos statinys – lentpjūvė.

Taip pat įamžintos svarbios asmenybės, jų palikti pėdsakai ar šio krašto žmonių gyvenimo subtilybės: Jurgio Talaičio smuklė, Emanuelio Kanto kavinė, Hugo Šojaus dvaras ir jame dirbę žmonės, žvejyba, klestėjusių spaustuvių ir knygnešių veikla, kuri buvo itin reikšminga Didžiosios Lietuvos gyventojams.

„Sienoje“ pavaizduoti ir svarbūs XX a. pradžios įvykiai: dujų fabrikas, klestinti pramonė, unikalus Šilutės krašto pinigas – markė, Mažosios Lietuvos taryba ir 1941-ųjų rugsėjo 27 diena, kai Šilutei buvo suteiktas miesto statusas. Nepamiršti ir skaudūs 1944-ieji, kai dėl vietos gyventojų evakuacijos bei genocido Šilutės mieste tebuvo likę 7 gyventojai.

„Sienoje“ pavaizduoti ir naujesni istoriniai faktai: Lietuvos sąjūdis, įstojimas į Europos Sąjungą ir… gyventojų emigracija, kuri itin stipriai paveikė Šilutę. Išskirtinis dėmesys skirtas ir 500-ajam miesto gimtadieniui.

„Šilutės sienos“ siužetus žaismingai pagyvina vis atsirandantys nauji akcentai: lentynėlė su žydinčiomis gėlėmis, veidrodis, knygynėlis su knygomis, kurias šilutiškiai gali pasiimti paskaityti ir vėl grąžinti, šviečiantis dujinis žibintas, gelbėjimo ratas, rąstai, apdorojami lentpjūvėje, „Šilutės baldų“ pagaminta spintelė ir kt.

Komtūras priminė Šilutės įkūrimo pradžią

Paskutiniai šventės akcentai sudėti iškilmingai grojant  Meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui „Pamarys“ ir pasirodžius Šilutės projektas silutes_siena_komturas_DSCN0109kamerinio dramos teatro aktorių kolektyvui, paruošusiam ypatingą pasirodymą – kaip prieš 500 metų, į susirinkusiuosius kreipėsi Vokiečių ordino komtūras Klaipėdoje Michaelis fon Švabenas. Jis perskaitė Šilutės įkūrimo dokumentu laikomą raštą. Tai – M. fon Švabeno išduota privilegija pavaldiniui Jurgiui Talaičiui (Georg Tallat) steigti karčemą šile. Privilegijoje teigiama, jog J.Talaičiui, jo teisėtiems turto paveldėtojams ir palikuonims yra leidžiama „laisvai valdyti su viskuo, kas priklauso: arimais, pievomis, krūmais, miškais ir pelkėmis einant aukštyn nuo Verdainės lauko iki Šyšos“.

„Kad dokumentas būtų tikras ir saugus, aš, Michaelis fon Švabenas, komtūras Klaipėdoje, ant šio laiško leidau uždėti savo tarnybos antspaudą <….>“, – sakė komtūras, iškilmingai perduodamas Privilegiją rajono merui V.Laurinaičiui.

Ši teatralizuota inscenizacija tapo simboliu, jog „Šilutės siena“ turi nepertraukiamą ryšį su praeitimi, dabartimi ir ateitimi.

Pavyzdžio vertas projektas

Žodis buvo suteiktas ypatingiems renginio svečiams: projekto idėjos iniciatorei, AB „Šilutės baldai“ direktorei Astai Dijokienei, rajono merui Vytautui Laurinaičiui, Meno mokyklos direktorės pavaduotojui Arnoldui Milukui, dailininkui Tadui Šimkui, SBA koncerno viceprezidentui Egidijui Valentinavičiui.

„Džiaugiuosi, jog beveik metus trukęs projektas įgyvendintas. Ši siena – vienas ilgiausių ir metais, ir metrais metraščių, išsiskiriantis unikalumu ir bendruomeniškumu. Būtent šioje „Sienoje“ palikta žinutė perduos esamoms ir ateinančioms kartoms, kad istoriją reikia puoselėti bei tęsti“, – sakė A.Dijokienė.

Ji dėkojo projektą viešinusiai žiniasklaidai, savo pagalbą pasiūliusiems Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos kolektyvui bei pasieniečiams, verslininkams, Savivaldybės administracijai, Meno mokyklos mokiniams ir mokytojams, pavieniams žmonėms.

„Šilutės baldų“ direktorė rajono merui V.Laurinaičiui ir dailininkui T.Šimkui padovanojo po „Šilutės sienos“ ženklą, o Dailės skyriaus mokiniams gamykla dovanojo komodų, kuriose asmeninius stalčius dailės reikmenims susidėti turės visi 140 mokinių.

Meras V.Laurinaitis sakė, jog šis projektas – pavyzdys, kai galima konsoliduoti visas jėgas – privatų verslą, įmones, pavienius žmones ir įgyvendinti didžiulę, užkrečiančią savo energija idėją.

Už išskirtinę pilietinę iniciatyvą kartu kurti, didžiuotis krašto istorija, padėkos raštą meras įteikė „Šilutės baldų“ direktorei A.Dijokienei, SBA koncerno viešųjų ryšių vadovei Virginijai Dunauskienei.

Rajono vadovas pagerbė ir pagrindinį „Sienos“ meno vadovą T.Šimkų, padėkojo Šilutės meno mokyklos bendruomenei, visam SBA koncernui. Pastarasis, pasak V.Laurinaičio, ne tik skyrė didžiausią finansinę paramą, bet išlaikė partnerišką bendravimą su Savivaldybės administracija, kai buvo derinami organizaciniai klausimai.

Svarbiausia – bendruomenė  

Menininkas T.Šimkus pripažino, jog tai, kas šiandien yra praeiviams matoma ant „Sienos“ – nėra vien istoriją menantys piešiniai. „Tai – daug daugiau. Šis projektas virto bendruomene, nes prie jo įgyvendinimo prisidėjo daug žmonių, kolektyvų“, – sakė menininkas.

T.Šimkus pasidžiaugė, kad prie projekto įgyvendinimo idėjomis prisidėjo daug kūrėjų: ir turinčių patirties, ir jaunų žmonių. Todėl „Siena“ gavosi ir emociškai stipri, ir išraiškinga. T.Šimkus linkėjo šilutiškiams saugoti šį metraštį, vertinti jį kaip svarbią žinią ateinančioms kartoms bei toliau puoselėti.

Po visų emocijų istorinio metraščio „Šilutės siena“ partneriai sudėjo paskutinius štrichus ant dar likusių baltų lopinėlių.

Bet šie potėpiai tikrai ne paskutiniai: juk gyvenimas tęsiasi, o su juo kartu upe teka ir Šilutės istorija…

Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.