Įvertinta šalies moksleivių maitinimo kokybė

valgykla-yra-valgyklaValstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kiekvienų mokslo metų pradžioje vertina ir analizuoja, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams kokybišką maitinimą užtikrinantiems aspektams – valgyklų patalpų būklei, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui.

„Mokyklų valgyklose planiniai patikrinimai atliekami nustatytu dažnumu visus mokslo metus, o surinkti duomenys analizuojami ir vertinami. Mokslo metų pradžia – laikas, kai mokyklų vadovai turi nedelsiant sureaguoti į maisto inspektorių pateiktas pastabas ir suplanuoti ilgalaikius projektus, kurie leistų pagerinti moksleivių maitinimo kokybę, numatyti patalpų remontus ar įrangos atnaujinimą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Maminskienė.

Specialistės teigimu, valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad moksleivių maitinimo kokybė mokyklose kasmet gerėja. Pavyzdžiui, 2011 metų duomenimis, visiškai reikalavimus atitiko apie 38 % visų tikrintų mokyklų valgyklų, 2012 metais pavyzdingai besitvarkančių mokyklų valgyklų skaičius išaugo iki 50 %, o šiemet tokių mokyklų buvo per 60 %. Nuolat auga (nuo 15 % iki 20 %) mokyklų, turinčių moderniai įrengtas, suremontuotas virtuves, skaičius.
Kasmet vis didesnis dėmesys skiriamas tiekiamų produktų kokybei. Atvejų, kad moksleiviams būtų tiekiami produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų žaliavų, iš viso neužfiksuota. Vis daugiau mokyklų dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose, skatinančiose vartoti pieno produktus, vaisius ir daržoves. Nemažai mokyklų savo patiekalams gaminti pasirenka vietos ūkininkų ūkiuose užaugintas daržoves (27 %).
 
Pastaraisiais metais išlieka panašus procentas mokyklų (82 %), kurios turi savo maisto tvarkymo skyrius ir patiekalus gamina vietoje, iš žaliavų. Likusi dalis moksleivių maitinami atvežtiniu maistu. Paprastai būna atvežami tik vieno pavadinimo karšti patiekalai, todėl vaikams nebūna galimybės pasirinkti. Padaugėjo mokyklų (2012 m. – 60 (5 %), 2013 m. – 80 (7 %)), kuriose stovi veikiantys prekybos automatai, iš jų 4 buvo galima įsigyti neleistinų maisto produktų – sūrių užkandžių ir saldumynų.

Mokyklų valgyklų patalpų būklė
 
Daugiausiai remontuotinų valgyklų mokyklose yra Utenos mieste ir rajone – 44 % ir Tauragės mieste bei rajone – 40 %. Varėnos, Radviliškio, Kupiškio, Telšių Vilkaviškio ir Prienų rajonuose remontas būtinas per 30 % mokyklų valgyklų, Trakų ir Rokiškio rajonuose – apie 20 %. Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Alytaus, Marijampolės miestų ir rajonų mokyklose kapitalinio remonto reikia 10 – 15 % valgyklų. Tuo tarpu Biržų, Širvintų, Kaišiadorių, Šilutės, Kėdainių, Šalčininkų, Joniškio, Skuodo, Molėtų, Druskininkų rajonuose tokių mokyklų valgyklų yra po 1 ar 2 per visą rajoną.
 
Pakruojo, Pasvalio, Palangos, Zarasų, Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Lazdijų, Mažeikių, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Šilalės, Švenčionių rajonų visose patikrintų mokyklų valgyklose maistas gaminamas pagrindinius reikalavimus atitinkančiose patalpose, kurioms kapitalinis remontas nereikalingas.
 
Dalyvavimas sveikos mitybos įpročius ugdančiose ES finansuojamose programose
 
Mokyklos vis aktyviau dalyvauja ES finansuojamose programose, skirtose nuo mažens ugdyti sveikos mitybos įpročius. Šiuo metu programoje „Pienas vaikams“ dalyvauja 71 % (2012 m. – 66 %) mokyklų. Mokyklų, dalyvaujančių vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programoje, skaičius išliko nepakitęs, lyginant su praėjusiais metais – 61 %.
 
Šiais metais surinkti duomenys apie mokyklų maisto tvarkymo skyrius, kurie patiekalų gamybai naudoja iš vietos ūkininkų įsigytą produkciją, daugiausia vaisius ir daržoves. Tokių mokyklų buvo apie 27 %, o Druskininkų, Jurbarko, Kretingos, Skuodo, Ukmergės ir Pagėgių rajonuose visoms mokykloms tiekiami vietos ūkininkų užauginti vaisiai ir daržovės.
 
Vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų naudojimas
 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pastebi, kad vis dar nustatoma atvejų, kai moksleivių maitinimui tiekiami maisto produktai, kurių sudėtyje yra vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų. Šiemet, kaip ir pernai, tokių pažeidimų nustatyta 3 % (2011 m. – 5 %) mokyklų valgyklų.

Draudžiami maisto priedai dažniausia pasitaiko moksleiviams tiekiamose pieniškose ar karšto rūkymo dešrelėse, virtoje dešroje, įvairiuose padažuose, majoneze, gaiviuosiuose gėrimuose, sausainiuose, bandelėse, džemuose, uogienėse, sirupuose ar džiovintuose vaisiuose. Dažniausiai nustatomi maisto priedai: konservantai, aromato ir skonio stiprikliai, saldiklis sacharinas ir kt.

Vaikų maitinimui draudžiamų maisto produktų tiekimas

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, vaikams mokyklose draudžiama tiekti tam tikrus sveikatai nepalankius maisto produktus. Tai – įvairūs bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu, sūrūs konditerijos gaminiai, maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais, gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai), kisieliai, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, žlėgtainiai, mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, subproduktai (gyvulių inkstai, smegenys, plaučiai), maisto papildai, maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO.
 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, tokius produktus vaikų maitinimui naudojančių mokyklų valgyklų, lyginant su 2012 metais, skaičius išaugo nuo 1 % iki 3 %.
 
Draudžiami maisto produktai nustatyti 15 Vilniaus miesto ir rajono, 4 Šalčininkų, 3 Alytaus ir Klaipėdos, 2 Trakų ir Rietavo rajono tikrintų mokyklų. Panevėžio, Pasvalio, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Telšių, Zarasų miestuose ir rajonuose patikrintose mokyklose taip pat nustatyti pavieniai draudžiamų maisto produktų tiekimo vaikams atvejai.
 
Patikrinimų metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė tiekti neleistinus maisto produktus vaikams maitinti, įpareigojo atsakingus darbuotojus kontroliuoti ir nepriimti iš žaliavų tiekėjų draudžiamų maisto produktų ar produktų su neleistinais maisto priedais. Maitinimo paslaugas teikiantiems skyriams rekomenduota daugiau dėmesio skirti produktų kokybei bei ugdyti didesnę darbuotojų atsakomybę.