Penktadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtose iškilmėse valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta mūsų krašto paveldo puoselėtojams architektams Marijai ir Martynui Purvinams.
1992 m. Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė J.Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.
„Šiandien, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, susirinkome pagerbti šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatus Mariją ir Martyną Purvinus. Šią premiją teikiu pirmą kartą ir man didelė garbė tęsti gražią tradiciją ir premijos laureatus pasveikinti Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kurį 1918-1920 m. Jonas Basanavičius įkūrė kaip Istorijos ir etnografijos muziejų Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu. Ačiū Jums už ypač svarbų darbą ir Jono Basanavičiaus idėjos ir misijos tęstinumą – puoselėti etninės kultūros tradicijas, jas ugdyti ir tyrinėti, plėsti kūrybinę ir mokslinę veiklą šioje srityje“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, kartu su Vyriausybės vicekancleriu Remigijumi Motuzu laureatams įteikdamas garbingą premiją.
M.Purvino ir M.Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui. Nuo 1972 m. Marija ir Martynas Purvinai sistemingai tiria Lietuvos senuosius kaimus ir liaudies architektūrą, urbanistiką, kraštovaizdį, o nuo 1980 m. ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldą.
Pasak tyrėjus premijai pristačiusios Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, M.Purvinas ir M.Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška.
Reikšmingiausi M.Purvino ir M.Purvinienės tyrinėjimai paskelbti knygose: „Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“, „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“, „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Tai pirmasis Lietuvoje žinynas apie geriau išlikusius regiono tradicinius kaimus ir jų istorinę raidą. Apibūdintos 39 gyvenamosios vietos Klaipėdos krašte.
M.Purvino mokslo monografija „Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida“ pradėjo mokslo monografijų ciklą „Lietuvos kaimų istorinė raida“. Įžanginiame tome pateikiama bendra Lietuvos kaimų istorinio vystymosi apžvalga, kurioje apibūdinami ir Mažosios Lietuvos kaimų specifiniai bruožai.
Martynas ir Marija Purvinai daug prisidėjo ir prie simbolinio Mažosios Lietuvos panteono kūrimo – 1990 metais M.Purvinienė sumanė pastatyti simbolinį paminklą iškiliausiems Mažosios Lietuvos žmonėms ir kartu su vyru bei kitais bendraminčiais ėmė kurti Bitėnų – Rambyno kapinaičių panteoną.
2012-2013 m. tyrėjai rengia antrąsias „Mažosios Lietuvos kapinių ir antkapinių paminklų“ bei ciklo „Lietuvos kaimų istorinė raida“ knygas.
Perduoti laureatams Šilutės krašto sveikinimus į Vilnių buvo nuvykusios Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė ir etnografė Indrė Skablauskaitė. Lietuvininkų tarme prabilusi Indrė nustebino garbią iškilmių publiką, o laureatams perdavė ir mūsų krašto kultūros žmonių sveikinimus, ir tautodailininkės Birutės Servienės karpinį „Gyvybės medis“.