Penktadienį šilutiškiams Kultūros ir pramogų centre suteikta tikra sielos terapija. Salė tądien skendo pučiamųjų fanfarų, mušamųjų ritmų ir solistų dainų susiliejusiose gaidose.
Nenuostabu, kad žiūrovų susirinko didžiulė minia – visi jie atvyko pasveikinti 15-ąją veiklos sukaktį švenčiantį garsųjį Šilutės meno mokyklos pučiamųjų orkestrą „Pamarys“ ir nuo jo neatsiejamą šokėjų kolektyvą „Pamarietė“.
Šiuos kolektyvus į neginčijamą pripažinimą ne tik mūsų rajone, bet ir šalyje atvedė talentingų pedagogų ir kūrėjų šeima – Gražvydas ir Judrė Railos.
Rodos, atgaiva sielai buvo abipusė: gausiais ir nuoširdžiais plojimais palepintas kiekvienas dabartinis ir buvęs orkestro narys, vokalistas, šokėja, o šie savo muzikos ritmais ir šokiais į šventę įtraukė visus susirinkusiuosius.
Orkestrų tradicijoms – jau apie 150 metų
Rengiant koncerto programą norėta, kad kiekvienas žiūrovas išsineštų ne tik malonius įspūdžius, bet ir sužinotų Pamario krašto muzikinę istoriją. Mat orkestro muzika ir tradicijos buvo stipri Šilutės krašto kultūrinio gyvenimo srovė. Todėl padedant renginio vedėjui Marijui Budraičiui, publika supažindinta su mūsų krašto orkestrų vystymusi.
Nuo XIX a. pab. Mažosios Lietuvos muzikinis gyvenimas yra neatsiejamas nuo bažnyčios, giesmių, orkestrų muzikos. Kiekvienas Klaipėdos krašto bažnytkaimis turėjo savo pučiamųjų instrumentų orkestrus. Jų programos puošdavo šventes, vakarais dūdos grodavo jaunimui linksminantis šokiuose.
Po II pasaulinio karo pirmasis orkestras Šilutės mieste susikūrė 1946 metais. Šiam orkestrui vadovauti ėmėsi Kazimieras Veiderys.
Kita Šilutės orkestro era prasidėjo nuo 1978-ųjų. Tuo metu Šilutės muzikos mokykloje įkurtas pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriam vadovavo Tomas Balčytis. Vėliau ilgus metus kolektyvui vadovavo Bronius Bučius. 1998-aisiais orkestras tapo fanfariniu orkestru „Pamarys“ ir jam iki šių dienų vadovauja G.Raila.
„Pamarietė“ – neatsiejama orkestro dalis
„Kaip gerai, kad prieš 15 metų G.Raila sugalvojo, jog turint tokias orkestro muzikos tradicijas šiame krašte neatgaivinti ir netęsti jų būtų didžiausia klaida. Ir jis ėmėsi darbo, kuris, matant su kokiomis emocijomis vadovas diriguoja, teikia jam malonumą“, – sakė jubiliejaus vedėjas.
Vadovas stengiasi savo mokiniams suteikti galimybes dalyvauti įvairiuose konkursuose, mokymuose. Pavyzdžiui, nuo 2001 m. rengiami Lietuvos orkestrų čempionatai. Ir nesvarbu, kaip keičiasi orkestro narių sudėtis, bet jau 13 metų „Pamario“ vadovas parengia kolektyvą šiam didžiuliam konkursui. O per tuos metus laimėtos net 9 prizinės vietos!
Įspūdingiausiu ir svariausiu orkestro įvertinimu galima laikyti 2006 metais jam įteiktą geriausių šalies saviveiklos kolektyvų apdovanojimą – „Aukso paukštę“. Šį pripažinimą „Pamarys“ pelnė nominacijoje „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“.
Viso koncerto metu orkestro nariai skyrė savo vadovui nuoširdžius plojimus. Šypsenos skirtos ir neatsiejamai „Pamario“ pasirodymų daliai – „Pamarietės“ šokėjoms. Abu šie kolektyvai švenčia 15 metų veiklos sukaktį.
„Pamarietės“ vadovė – Šilutės meno mokyklos choreografijos skyriaus vadovė metodininkė Judrė Railienė koncerto metu palaikė visas 50 šokėjų. Jos šoko savo vadovės sukurtus įvairių muzikos stilių šokius ir kompozicijas.
Pamariui reikia „Potvynio maršo“
Šilutei ruošiantis švęsti 500 metų jubiliejų, miestui buvo suteiktas garbingas Lietuvos kultūros sostinės vardas ir šią sukaktį įprasmino „Pamario“ orkestro vadovo G.Railos kūrybinės idėjos – jo iniciatyva Šilutės jubiliejų pradėjo penkių regionų orkestrų paradas. O mūsų kraštietis kompozitorius Kazys Daugėla Šilutės kraštui ir visai Lietuvai dovanojo puikų kūrinį – pučiamųjų orkestrams sukurtą „Pamario maršą“.
Šį kūrinį atlikus jubiliejiniame koncerte, renginio vedėjas M.Budraitis kompozitoriui pasiūlė idėją, kaip dar būtų galima garsinti mūsų kraštą orkestro muzikos srityje: „Dovanojote „Pamario maršą“, bet žiūrint į jūsų ekspresiją norisi paprašyti, kad kada nors sukurtumėte „Potvynio maršą“. Su šiuo kūriniu galėtume pradėti ir baigti kiekvieną potvynį. Visa Lietuva iš karto žinotų, kada mūsų kraštas ir vėl apsemtas vandenų…“
Padėkos raštai
Pasveikinti su garbingu jubiliejumi orkestrą ir šokių kolektyvą atvyko Šilutės rajono vadovai – merė Daiva Žebelienė, administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, Švietimo skyriaus atstovė Vida Kubaitienė.
Tarusi padėkos žodžius merė sakė, kad Šilutės kraštas garsėja ne tik savo unikalia, išskirtine gamta, skania žuviene, bet ir čia gyvenančiais ir kuriančiais žmonėmis, kurie geba kurti meną, muziką, šokį.
Kolektyvų vadovams ir dalyviams buvo įteikti padėkos raštai: G.Railai – už profesionalų ir kūrybingą mokinių meninį ugdymą, aukštus pučiamųjų instrumentų orkestro rezultatus. J.Railienei – už kūrybingą ir profesionalų mokinių meninį ugdymą, šokio tradicijų puoselėjimą, koncertmeisterei Linai Vaičionienei – už profesionalų darbą. Įvertinti ir pučiamųjų instrumentų mokytojų Edgaro Gedeikio, Bronislovo Bučiaus, Arvydo Stakvilevičiaus kūrybinis darbas.
Išliko pamariečiais
Per ilgus Šilutės meno mokyklos gyvavimo metus ją baigė daug talentingų asmenybių. Kiekvieno kelias suko į skirtingas puses, bet be jokios abejonės jie liko mūsiškiais. „Sveiki sugrįžę į gimtinę“, – sveikino juos renginio vedėjas.
Į namus – į „Pamario“ orkestrą – trumpam grįžo birbynininkas Vytautas Kiminius. O trombonininkas Vygantas Šilinskas turėjo progos ant scenos susitikti ir tvirtai ranką paspausti savo mokytojui B.Bučiui, kuris kritiškai, bet didžiuodamasis žiūrėjo buvusio mokinio, dabar – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artisto pasirodymą.
Dar vienas svečias – mušamųjų virtuozas Mykolas Eiva. Jis savo būgnų maršu ir mikliais rankų judesiais nepaliko abejingų skambiems ritmams. Grojant „Pamario“ orkestrui dainavo duetas Valdas Lacko ir Algirdas Leonavičius. O Reginai Statkuvienei akompanuojant pianinu, scenoje pasirodė Deivis ir Renata Norvilai.
Abu atlikėjai džiaugėsi, kad Šilutė turi tokį nuostabų jaunimą, kuris yra ir visos Lietuvos pasididžiavimas. Deivis pasidžiaugė ir tuo, kad šie žmonės vakarais – ne gatvėse, nedaro negerų darbų, o atrado save kūryboje ir turi ryšį su gražiausia muzika.
„Nepažįstu nė vieno muzikanto – bandito. Todėl esate teisingame kelyje“, – sakė Deivis, kaip tėvas savo vaikams mojuodamas rodomuoju pirštu ore.
Vydūno gimnazijos vokaliniam ansambliui koncertas turėjo būti ypatingas – dviejų vaikinų ir merginos tercetas dainavo su Deiviu ir „Pamario“ orkestru. Baigiantis gimtadienio koncertui nė vienas iš 35-ių orkestro narių neliko pamirštas – kiekvienas buvo pristatytas, plojimais pagerbtas.
O kaip šventinėms petardoms sprogus daugybei spalvotų lapelių ore, minia žiūrovų su gėlėmis skubėjo sveikinti savo numylėtinių.
Turbūt tėveliams, stebėjusiems šį koncertą, nebeliko dvejonių (jei tokių buvo), leisti savo vaiką į Šilutės meno mokyklą ar ne. Stebint orkestro ir šokėjų nuotaikas buvo aišku, kad „Pamarys“ ir „Pamarietė“ – jiems lyg antri namai.
Daugiau nuotraukų fotogalerijoje.