Dalis šalies savivaldybių praneša apie gyventojų susidomėjimą ir pastebi sumažėjusius mišrių atliekų kiekius. Tačiau šilutiškiai specialių, tam reikalui skirtų konteinerių, kurie turėtų stovėti šalia bendrųjų atliekų konteinerių, dar gali neieškoti – aiškėja, kad mes naujovę įgyvendinsime gal tik nuo metų vidurio.
Pasiruošė ne visos savivaldybės
Daugumoje šalies savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos pradėtos atskirai rinkti nuo sausio 1 d. Tiesa, kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Alytaus, tai jau daro nebe pirmus metus, o kai kurios naujovę pradės įgyvendinti dar vėliau. Aplinkos ministerija (AM) praneša, kad tai lėmė pasirengimas: užtruko surinkimo priemonių įsigijimas, sutarčių su surinkimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis pasirašymas.
Aiškėja, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), į kurį turėtų keliauti ir šilutiškių išrūšiuotos maisto atliekos, Klaipėdos mieste ir rajono savivaldybėje bei Neringoje pradės rinkti nuo vasario 5 d., Palangoje nuo balandžio, o Šilutėje – tik nuo gegužės.
Visoms savivaldybėms yra iškeltas uždavinys rūšiuojant surinkti 65 proc. maisto atliekų nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Bus privalu rinkti augalinės kilmės maisto atliekas kartu su virtuvės atliekomis (lupenomis, obuolių graužtukais, kavos tirščiais, sugedusiais vaisiais, panaudotais popieriniais rankšluosčiais, popieriniais kavos filtrais, panaudotais arbatos maišeliais).
AM praneša, kad dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekas, jų kaulus, vėžiagyvių kiautus, pieno produktų atliekas), nes ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti tokioms atliekoms.
Konteineriai jau turėjo stovėti
Atskirtos visos minėtos atliekos pateks į specialius apdorojimo įrenginius. Dalyje tokių įrenginių iš maisto atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba atliekos iš karto kompostuojamos. Tokia atliekų apdorojimo grandinė veiks ir Klaipėdoje.
Savivaldybės iki šių metų turėjo aprūpinti namų ūkius tokių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2000, arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose. Kiekviena savivaldybė nustato savo surinkimo ir rūšiavimo tvarką.
Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Šilutės naujienoms“ dar lapkritį sakė, kad Šilutėje šiai naujovei pasiruošta. Jau prieš kelis metus buvo nupirkta arti pusantro šimto specialių 0,12 kub. m talpos konteinerių maisto atliekoms rinkti. Šie konteineriai tuoj po Naujųjų turėjo stovėti šalia buitinių atliekų konteinerių aikštelių ir laukti sąmoningų šilutiškių, atnešančių maisto atliekas.
Politikams pasiūlė „būti realistais“
Deja, dabar jau aišku, kad tie konteineriai dar nestovi, ir pasak R. Rimkaus, nestovės dar bent kelis mėnesius. Mat naujovei nepasiruošė Klaipėdos RATC, kur ir turėjo būti gabenamos surinktos maisto atliekos. Šis centras stato, bet pastatyti nespėjo, specialią įmonę, kurioje tos atliekos bus perdirbamos – smulkinamos ir pūdomos, kol vėliau iš jų bus galima išgauti dujas.
„Dabar žadama, kad ta įmonė bus įrengta per pirmąjį metų ketvirtį“, – „Šilutės naujienoms“ sakė R. Rimkus.
Tačiau rajono tarybos posėdyje klausiamas politikų, R. Rimkus nebuvo toks optimistas. Tuomet jis pasiūlė politikams „gal būti realistais“, ir išsitarė, jog gali būti, kad toji įmonė pradės veikti tik nuo liepos mėnesio. Dėl to, kad nėra konkretumo, pasak jo, ir plačiau informuoti gyventojų neįmanoma.
Šilutėje dar nėra ir specialaus automobilio, kuris turėjo būti nupirktas maisto atliekų surinkimui. Jam pirkti teks skelbti konkursą, bet ir konkursas dar nepaskelbtas.
Planuojama atskirti 150 000 t atliekų
Pastaraisiais metais vis garsiau prabilta apie tai, kad virtuvės atliekas metant į komunalinių atliekų konteinerius jos užteršia tuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais net neįmanoma.
Ši naujovė neabejotinai palies didžiąją dalį namų ūkių, ir ko neabejotinai reikės, tai laiko, kad kiekvienam iš mūsų susiformuotų dar vieni nauji įpročiai.
Pasak gruodžio mėnesį paskelbto AM pranešimo spaudai, Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.). Tačiau per metus surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 t maisto atliekų.
