Jauna menininkė Šilutėje svajoja atidaryti dizaino centrą

Mikutyte 1Įsivaizduokite, kad visa informacija apie Šilutės krašto istorinius, kultūrinius objektus, turistines schemas, lankytinas vietas, vieno mygtuko paspaudimu jums atsirastų kaip ant delno. Smalsaujate objektą patyrinėti iš arčiau? Prašom – bakstelėkite pirštu, ir prieš akis atsivers senos bei naujos nuotraukos, objekto aprašymas.

Visa tai – ne miglota ateities vizija, o realybė, sugulusi šilutiškės Vilniaus dailės akademijos absolventės Eglės MIKUTYTĖS baigiamajame bakalauro darbe „Atrask Šilutės kraštą“.

Diplominį darbą pristačiusi praėjusių metų birželio mėnesį, mergina išvyko į Švediją. Šiandien ji tikriausiai jau Londone. „Šilutės naujienoms“ pasikalbėti su Egle pavyko, jai vos kelioms dienoms grįžus į gimtuosius namus iš pažintinės kelionės Libane.

Navigaciniame stende moja juodas katinas

„Šilutės kraštas traukia ir yra mylimas, nes čia mano namai“, – paklausta, kodėl pasirinko būtent tokią baigiamojo darbo temą, sako Eglė. Pasirinkimą lėmė ir tai, kad anksčiau mergina dirbo Šilutės muziejuje, kur išsamiau susipažino su vietos architektūra, kultūra, istorija.

„Sugalvojau senajame Šilutės uoste pastatyti navigacinį stendą, kur nepaisant darbo valandų, gidai ar turistai galėtų atvykti ir naudotis vaizdine medžiaga“, – apie savo projektą kalbėjo menininkė.4

Brėžiniuose stendas su liečiamu ekranu vaizduojamas gana didelis, pagamintas iš pilko aliuminio karkaso. Pagalvota ir apie stogelį, apsaugantį nuo lietaus bei saulės.

Turistas, gidas ar tiesiog susidomėjęs praeivis ekrane galėtų rinktis Šilutės arba Rusnės turistinę schemą, kurioje pamatytų daug vaizdinės bei rašytinės medžiagos, žemėlapių, senų ir naujų nuotraukų. Visa ši informacija žiovauti neprivers, nes pateikta patraukliai ir žaismingai.

Ekrane, žydro dangaus ir marių apsuptyje, tyvuliuoja laivelis su baltomis burėmis, iš jo moja ir turistinį maršrutą pasirinkti kviečia juodas katinas. Šis personažas atspindi etnografinį Šilutės kraštą. Juodas katinas su centre akcentuojamu gėlių raštų motyvu simbolizuoja tradicinius lietuvininkių delmonus.

Menininkė sukūrė ir įvairių suvenyrų modelius, atspindinčius Pamario krašto unikalumą: puodelius, daugkartinio naudojimo krepšius, raktines, vaikiškas kuprines. Dauguma jų, kaip ir pagrindinis  personažas katinas, yra juodi su tradiciniais Mažosios Lietuvos delmonų raštais.

Dailės akademijoje Eglė savo diplominį darbą pristatė, kaip pati sako, patriotiškai – vilkėdama šišioniškių tautiniais drabužiais. Jos kūrinys buvo gerai įvertintas ir komisijai paliko puikų įspūdį.

„Šis darbas skatina parodyti kitiems, kad mūsų kraštas yra perspektyvus ir patrauklus. Tokiam stendui daug investicijų nereikėtų“, – mano mergina ir tikisi, kad ateityje jos projektas galėtų būti įgyvendintas.

Svajoja sugrįžti į Šilutę

Eglė prisimena nuo mažens mėgusi piešti. Mokydamasi Vydūno gimnazijoje, 5 metus lankė ir Dailės mokyklą. „Manęs iškrapštyti iš ten buvo neįmanoma“, – atsako paklausta, ar nesinorėjo mesti papildomos veiklos. Ir priduria, kad baigusi 4 metų kursą, Dailės mokyklą savo noru dar metus lankė papildomai. „Patiko vieta, mokytojai, ypač Živilė Skirkevičienė ir Arnoldas Milukas“, – giria pašnekovė.

3Vėlesnis jos pasirinkimas studijuoti Vilniaus dailės akademijos Vizualinio dizaino katedroje Klaipėdoje nei mamos, nei pažįstamų nenustebino. Įstoti nebuvo sunku, nes jau prieš kelerius metus Eglė tvirtai žinojo, kur nori studijuoti, ir tam atsakingai ruošėsi: važiuodavo į atvirų durų dienas, metus lankė papildomus kursus pas akademijos dėstytojus.

Savo ateitį Eglė sieja tik su menu ir kitokio darbo ar pragyvenimo šaltinio neįsivaizduoja. Ji sako esanti iš tų konkrečiųjų menininkų, kurie kompiuteryje maketuoja įvairius lankstinukus, logotipus, reklaminius stendukus.

Baigusi studijas Klaipėdoje, mergina laimės ieškoti išvyko į Švediją, kur dirbo pagal specialybę – laisvai samdoma dizainere. Sekėsi neblogai, nors, pasak jos, Švedijoje sunku pradėti savo verslą, vietiniai labai uždari žmonės.

„Man neužteko to dizaino ir nusprendžiau išvažiuoti“, – prisipažįsta mergina, kita savo gyvenimo stotele pasirinkusi Londoną.
Šiame plačių perspektyvų ir galimybių didmiestyje Eglė nori ne tik dirbti, bet ir studijuoti magistrantūroje kokią nors konkrečią dizaino šaką, pavyzdžiui, web ar baldų dizainą. Patiktų jai ir kurti 3 D vaizdus.

Mergina neslepia, kad ją visada traukia grįžti į gimtąjį Šilutės kraštą, todėl Anglijoje visam laikui pasilikti neketina. Planuoja ten praleisti 5 ar 6 metus, įgauti patirties ir grįžti į Lietuvą.

„Priklausys nuo to, kaip seksis“, – sako Eglė, jau turinti viziją Šilutėje atidaryti savo dizaino centrą.

Šilokarčemos kvartalas, senasis uostas, turgus, parkelis palei Šyšą – vardija mieliausias pasivaikščiojimų Šilutėje vietas Eglė, pridėdama, kad vasarą čia smagu laivais paplaukioti.

Jai patinka vaikščioti centrine Lietuvininkų gatve, žiūrėti į senuosius pastatus. Ypač rudenį, kai nukrenta lapai, atsiveria visas grožis. Apgailestauja tik dėl to, kad tie pastatai nerenovuojami ir netvarkomi.

E.Mikutytės diplominio darbo navigacinę video medžiagą galite peržiūrėti čia

 Projektas: „Kultūros uostas: Kūryba.“