Gausus būrys svečių, buvę ir esami kolegos, buvę mokiniai – „geriečiai“ ir „blogiukai“, Seimo nariai, rajono vadovai ir Švietimo bei mokslo ministerijos atstovai penktadienį sugužėjo į 60-ties metų jubiliejų švenčiančią Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą.
Viena seniausių šalies profesinių mokyklų, į gyvenimą jau išleidusi 26 600 jaunų žmonių, visus juos pasitiko atjaunėjusi. O svečiai vis dalijosi ir dalijosi prisiminimais: vieni kitiems pasakojo kažkada iškrėstas šunybes, dėkojo gyvenimo pamatus padėjusiems pedagogams, o buvusio kalėjimo pastatuose įsikūrusiai mokyklai linkėjo, kad ji niekada netaptų kalėjimu mokiniams…
Ir A.Endziną „padarė žmogumi“
1952-ųjų balandžio 19-oji buvo ta diena, kuomet Šilutėje duris atvėrė Žemės ūkio mechanizacijos mokykla Nr. 12, dabar išaugusi į Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą. Lygiai pusę mokyklos amžiaus jai vadovaujantis direktorius Pranas Avižinis priminė, jog pokariu tokios mokyklos buvo kuriamos nacionalizuotuose dvaruose. Tuo tarpu šilutiškiams atiteko prieš porą metų uždarytas kalėjimas. „Bet tie pastatai atlaikys ilgiau, nei dabar statomi“, – čia pat susirinkusius svečius patikino savo pasididžiavimo gautu paveldu slėpti nė neketinantis direktorius.
Tuometė mokykla ruošė mechanizatorius, vairuotojus, elektrikus, buldozerininkus – tuo metu liaudies ūkyje paklausiausių specialybių darbininkus. Specialistai visam Žemaitijos regionui buvo parengiami per ypač trumpą laiką.
Kartu buvo rengiami ir vairuotojai tuometinei sovietų kariuomenei. Šią specialybę pasirinkę vaikinai turėjo svarbią privilegiją – jie išsisukdavo nuo privalomosios karinės tarnybos. P.Avižinis čia pat pristatė visiems vieną tokį išsisukusį – Seimo narį Audrių Endziną.
Seimo narys irgi be skrupulų patvirtino tikrai esąs tas socialinis produktas, kurį sukūrė šios mokyklos pedagogai. Tad jei dabar jiems kas nors nepatinka, jei, anot jo, netenkina valdžia ar Seimo darbas, patys kalti…
A.Endzinas prisiminė, jog tuomet jaunuoliams, vengiantiems karinės tarnybos, dėstė supratingi ir delikatūs žmonės, prieš kuriuos jis ir šiandien lenkia galvą. O seimūno gėlių puokštė atiteko tuometiniam jo kuratoriui Alfonsui Šiaučiuliui – „už tai, kad žmogumi padarė“.
Mokinių – kaip Šilalę sudėjus su Šilute
Per 60 metų 10 kartų keitėsi mokyklos pavadinimas. Jai vadovavo G.Maksimovas, V.Diržys, A.Arkušinas, K.Matačius, B.Laurinavičius, J.Paičius. Nuo 1982-ųjų vadovaujantis P.Avižinis už išskirtinius veiklos rezultatus 2009-aisiais apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Vėlesniais metais mokykla ruošė ir linų kombainininkus, kalvius, šaltkalvius, elektromonterius, ryšininkus, sekretores – mašinininkes, virėjas – konditeres, siuvėjas, viešbučių ir turizmo kompleksų darbuotojus.
26 600 – toks būrys įvairių specialistų į gyvenimą jau išėjo pro šios mokyklos duris. „Toks skaičius susidarytų sudėjus Šilalės ir Šilutės gyventojus“, – pasididžiavimo neslėpė P.Avižinis.
Direktorius linksmai pasakojo, jog tuomet, kai jis atėjo vadovauti įstaigai, čia dirbo vieni vyrai ir tik viena moteris. Per 3 dešimtmečius situacija kardinaliai pasikeitė – dabar panašu, kad greit P.Avižinis čia beliks vienintelis vyras… Per tą laiką atsirado ir moksleivių – merginų grupės.
Nuo 1994-ųjų mokykla sparčiai turtėjo – gavo naujos įrangos, užsimezgė nemažai ryšių su panašiomis užsienio mokyklomis. Jau po metų atidarytas Turizmo skyrius. „Mokykla augo, tik mokinių vis mažėja“, – visos šalies demografines tendenciją priminė P.Avižinis.
Projektų vertė – 343 tūkst. eurų
1995-aisiais nuo partnerystės su Austrijos Zalcburgo žemės mokyklų taryba prasidėjo tarptautinis šilutiškių bendradarbiavimas. Gavus ES struktūrinių fondų paramą, nuo 2005-ųjų mokykloje buvo kuriama virtuali mokymosi aplinka, per kelerius metus įgyvendinta nemažai tarptautinių mobilumo projektų. Pagrindinės mobilumo projektų sritys – viešasis maitinimas ir turizmas, statyba, slauga.
Į stažuotes užsienyje jau išvyko daugiau nei 200 čia besimokančių moksleivių, vizituose dalyvavo ir kvalifikaciją kėlė apie pusantro šimto mokytojų. Bendra visų projektų vertė – apie 343 tūkstančiai eurų.
Nuo 1985 metų Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykloje suteikiamas ir vidurinis išsilavinimas. Prieš kelerius metus čia akredituotas bendrasis vidurinis mokymas ir įkurtas gimnazijos skyrius. Šiuo metu vykdoma daug projektų su užsienio partneriais, nuolat keičiamasi pedagogų ir mokinių delegacijomis.
Didelis būrys pedagogų čia dirba daugiau nei 30 metų, jiems įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos.
Ant mokyklos medžio – moksleivių palinkėjimai
Švietimo viceministras Romualdas Pusvaškis perskaitė ministro Gintaro Steponavičiaus sveikinimą. „Jūs jaunėjat ir modernėjat“, – sakė viceministras, pripažinęs, kad patraukliausias regionas turizmui ir yra pajūris, o populiariausios profesijos – paslaugų verslo darbuotojai, kurie ir rengiami šioje mokykloje. Svarbiausia mokyklos užduotis, anot viceministro, ne tik tenkinti rinkos poreikį, bet ir intensyviai jį formuoti – tą sugeba daryti šilutiškiai.
„Modernėkit, ieškokit ir toliau raskit naujovių“, – linkėjo viceministras.
Rajono meras Virgilijus Pozingis prisipažino šią mokyklą žinantis jau daugiau nei 40 metų, mat čia mokėsi jo tėtis. Atvažiavęs į Šilutę, tėtis, anot V.Pozingio, vis girdavosi baigęs mokyklą, kuri įsikūrusi buvusiame kalėjime. Būsimajam rajono vadovui tuomet tai atrodė neįtikėtina. Pajuokavęs, kad iš kalėjimo – kaip nekaip – visi išeina pasitaisę, jis linkėjo, kad bent pusė Turizmo ir paslaugų verslo mokyklos absolventų liktų mūsų rajone.
Gausus Lietuvos profesinių mokyklų asociacijos ir tokių Klaipėdos regiono mokyklų atstovų būrys linkėjo šilutiškiams sukurti tokią mokyklą, kokią ją mato savo vizijose. Rajono verslininkai negailėjo padėkų už paruoštą jaunąją pamainą, o savo vietą gyvenime jau radusią pavadinta buvusi moksleivė Jūratė Pancerova visoms mokykloms linkėjo tokio direktoriaus, kaip P.Avižinis.
Kartu su vilties simboliais – popierinėmis gervelėmis – ant mokyklos medžio šakų tūpė šiandieninių moksleivių palinkėjimai savo mokyklai: būsimųjų kosmetikių – grožio ir estetikos, virėjų – kad nepritrūktų druskos (nes be jos gyvenimas yra neskanus), padavėjų – valgant naudoti įrankius, socialinių darbuotojų – energijos ir gerų emocijų, apdailininkų – kad mokyklos pastatai netaptų kalėjimu mokiniams, elektrikų – kad joje visada būtų šviesu ir šilta ir pan.
Mokiniai ir mokytojai tądien savajai šventovei skyrė eiles ir gėles, o mokyklos kieme jau šiemet sužaliuos jubiliejų įamžinusios moksleivių pasodintos magnolijos.