Pavyzdys – tėtis
Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje galvijus laikantis Arūnas Gimžauskas pomėgį ūkininkauti perėmė iš tėvų – jo tėtis Antanas Gimžauskas yra jau prityręs ūkininkas, savo ūkį įkūręs iškart žlugus kolūkiams. Tiesa, sūnus nusprendė imtis kitos veiklos. Tėtis turi pieno ūkį ir kasmet deklaruoja apie 120 ha pasėlių (augina pašarines kultūras – miežius ir kvietrugius), o sūnus augina limuzinų veislės ir kitus mėsinius galvijus.
Jaunasis ūkininkas, ne kartą apdovanotas Utenos rajono savivaldybės administracijos už darbštumą vystant savo ūkį, atskleidė, jog ūkininkauja tėvų žemėje – šiuo metu augina apie trisdešimt mėsinių galvijų, dešimt pieninių karvių, dvidešimt du limuzinus.
Vizija – plėstis ir augti
Anot A. Gimžausko, paskata atsiskirti ir pradėti savarankišką veiklą būtent ir buvo galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama jauniesiems ūkininkams. „Tuo labiau kad ji dengia išlaidas šimtu procentų, nereikia turėti savo lėšų“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad už gautą pirmąją paramą įsigijo veislinių galvijų ir pašarų dalytuvą.
Vėliau, kaip prisipažino vyras, dar gavo pinigų pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Per penkerius savarankiško ūkininkavimo metus, pasinaudojęs ES parama, jaunasis ūkininkas pasistatė tvartą, siloso tranšėją, įsigijo du traktorius – vieną su frontaliniu krautuvu, kitą – be priedų. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad, net ir praėjus tokiam gana netrumpam laiko tarpui, jo ūkis – pradinėje stadijoje. Jam dar reikia augti, į jį reikės investuoti nemažai ne tik lėšų, bet ir darbo. Net ir mums kalbantis, jaunasis ūkininkas darbavosi prie naujo projekto – pavėsinės gyvuliams, kad ir žiemą jie turėtų galimybę išeiti pabūti gryname ore ir prasimankštinti.
Ūkis – tuščiame lauke
Kaip sakė Daugailių seniūnijoje įsikūręs Žydrūnas Januškevičius, kurtis nuo nulio, kai neturi ūkininkų tėvų ar kitų giminaičių, yra gerokai sudėtingiau, bet tokiu atveju labiausiai gelbsti ES parama. Jaunas ūkininkas prisipažino, kad teko gyventi bei dirbti užsienyje – emigranto duoną ragavo daugiau nei metus. Grįžus į gimtinę, laukė ne pyragai – teko pabūti bedarbiu. Štai tada, pasak pašnekovo, ir šovė mintis tapti ūkininku.
Pradžia, kaip jau minėjo pašnekovas, nebuvo lengva ir be priekaištų. Anot Ž. Januškevičiaus, dabartiniame kaime sunku ne tik nusisamdyti pagalbinių darbininkų, nes niekas nenori dirbti, bet ir išsinuomoti žemės. „Gaunant pašalpą, matyt, labai sudėtinga atsikelti nuo sofos ir pradėti dirbti“, – kaimo žmonių logiką dėstė ūkininkas. Be to, kaip teigė vyras, dažnas išmokas už žemę smulkindamas žolę gauna didesnes nei jo pasiūlytas sumokėti nuomos mokestis.
Su parama – į priekį
Mėsinius galvijus auginantis Ž. Januškevičius sakė, kad už paramos jauniesiems ūkininkams lėšas įsigijo traktorių, savo jėgomis nusipirko priekabą, šienapjovę, grėblį, pasistatė reikalingus pastatus, įsigijo galvijų. Jaunas vyras rankų nenuleidžia – išmėgina visokias galimybes: lanko kursus ūkininkams, bando surasti įvairių nišų savo auginamų galvijų mėsai realizuoti. „Ūkininkauji, domiesi, nesėdi vietoje, ieškai sprendimų, įdomesnių bei naudingesnių galimybių“, – kalbėjo jis. Pašnekovas sakė, kad bando gaminti šviežios mėsos dešreles ir jas parduoti, taip pat savo reikmėms bei parduoti užaugina bulvių. Anot jo, plušti tenka nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, o nuo pavasario pradžios jis teturėjo kelias poilsio dienas. „Štai jau penkti metai, bet dar vis vargstu, dar daug darbo tenka atlikti rankomis“, – tikino ūkininkas, į ateitį žiūrintis optimistiškai.
Pradėjęs kurti ūkį, po kelerių metų Ž. Januškevičius kreipėsi paramos pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ savo galvijininkystės ūkiui modernizuoti bei plėsti. „Parama yra gerai, – teigė jaunasis ūkininkas. – Be jos nebūtų ir mano ūkio, nes žemės ūkio technika labai brangi, pačiam jos įpirkti neišeitų.“
Skirta papildomų lėšų
Primintina, jog parama pagal KPP veiklos sritį „Parama jauniesiems ūkininkams“ teikiama pareiškėjams, planuojantiems užsiimti žemės ūkio produktų gamyba bei prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) jaunojo ūkininko valdoje, apdorojimu, perdirbimu ir tiekimu rinkai. Dėl paramos buvo kviečiami kreiptis ne vyresni nei 40 metų ūkininkai, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai. Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 40 tūkst. eurų. Parama teikiama kaip 100 proc. išmoka.
Kaip informavo NMA, atlikus pirminį paraiškų vertinimą, pirmumo eilėje atsidūrė 511 paraiškų. Bendra prioritetinėje eilėje esančių paraiškų prašoma paramos suma sudaro 18 738 425 eurus. Šiam paraiškų priėmimui buvo skirta 16 866 963 eurai paramos lėšų.
Iš visų pirmumo eilėje esančių paraiškų paramos visiškai pakanka 369 jauniesiems ūkininkams, surinkusiems 50,50–75 prioritetinius atrankos balus.
50 prioritetinių atrankos balų surinkusioms paraiškoms paramos lėšų pakako iš dalies – suskaičiuota, jog tokių paraiškų yra 142. Bendra prašoma paramos suma sudaro 4 972 565 eurus, tačiau joms visoms finansuoti reikia beveik 1,9 mln. eurų papildomų paramos lėšų. Dėl papildomų lėšų skyrimo pareiškėjams, surinkusiems vienodą 50 atrankos balų skaičių, NMA, vadovaudamasi KPP administravimo taisyklių nuostatomis, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. KPP valdymo komitetas nutarė skirti trūkstamą 1 871 462 Eur lėšų sumą 50 atrankos balų surinkusioms paraiškoms finansuoti, tad bus finansuojamos visos š. m. birželio–liepos mėnesiais pateiktos paraiškos, surinkusios privalomą atrankos balų skaičių.
Rašyti atsakymą