Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre (toliau – Centras) žinių semiasi 180 jaunų žmonių. Tų, kurie kažkada nebaigė bendrojo lavinimo mokyklų, kurie dar neseniai nepritapo kitose mokyklose, kurie turi įvairių psichologinių problemų ir specialiųjų poreikių.
Šilutėje sklandantys gandai, jog šioje ugdymo įstaigoje moksleiviai nelanko pamokų, o mokytojai tų pamokų neveda, jog čia yra „prirašytų“moksleivių, sudomino rajono politikus – Šilutės r. savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto narius. Tad pakvietę į diskusiją šio Centro ir Švietimo skyriaus vadovus, politikai bandė išsiaiškinti tikrąją padėtį.
Besiaiškindami išgirdo, ko negirdėję, ir patys neįtikėtinų pasiūlymų dribtelėjo…
Suaugusiųjų mokymas – specifinis
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė sakė, jog susitikimo tikslas – sužinoti realią situaciją ir kuo galbūt politikai galėtų padėti vienus sudėtingiausių jaunuolių ugdantiems pedagogams.
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė neslėpė, kad situacija šiame Centre nėra paprasta. Pernai darbą palikusią direktorę kurį laiką pavadavusi jos pavaduotoja taip pat jau išėjo, tad pastaruoju metu vos keli mėnesiai šios pareigos užgriuvo pedagogės Daivos Budvytienės pečius. Konkursas į Centro vadovo pareigas įvyks tik balandžio 20 d.
Daug metų šį Centrą kuruojanti Švietimo skyriaus specialistė Giedrė Milukienė priminė įstaigos paskirtį: tai suaugusių žmonių mokymo įstaiga. Suaugusieji, kurių – net 150, čia mokosi iš dalies nuotoliniu būdu, pagal akredituotas suaugusiųjų mokymo programas ir išeina 6-12 klasių kursą. O pedagogai padeda jiems tą kursą išeiti savarankiškai, komunikuojama ir kompiuteriais. Žmonės turi galimybes Centre pasirodyti tik tada, kai reikia atsiskaityti, išlaikyti įskaitas, o tada gauna naują užduočių paketą. Mokytojai stengiasi prisiderinti prie dirbančių žmonių galimybių, nes jei jie nedirbtų, pagal galiojančius įstatymus negautų socialinių garantijų.
Kaip tie mokiniai lanko pamokas – jų reikalas. Kaip ir tai, baigs jie mokyklą ar nebaigs, laikys egzaminus ar ne.
Todėl, anot l.e.p. direktorės D.Budvytienės, ir sklinda kalbos, kad mokykloje klasės tuščios.
Jaunimas turi skaudaus patyrimo
Yra mokykloje ir 3 jaunimo klasių komplektai, kuriose mokosi apie 30 moksleivių, jauniausiam – 12 metų. Jie privalo kasdien lankyti pamokas. Viena klasė – jungtinė, joje mokosi 6, 7 ir 8 klasės mokiniai.
Pasak G.Milukienės, į šias klases ateina sudėtingo elgesio, nemotyvuoti ir savose mokyklose nepritapę mokiniai.
Pasak B.Tekorienės, tai tokie vaikai, kuriuos dėl elgesio tenka atskirti nuo kitų bendrojo ugdymo klasės mokinių, kad tie kiti galėtų mokytis. Vien šiais mokslo metais į Centrą iš bendrojo lavinimo mokyklų jau atėjo 3 mokiniai.
Dirbant su tokiais jaunuoliais reikia ir specialaus pasirengimo, tenka ieškoti individualių darbo formų.
Pedagogės pasakojo, jog sudėtingo ir dažnai skaudaus gyvenimiško patyrimo turintys jauni žmonės neturi motyvacijos mokytis. Jie vėluoja į pamokas, jas praleidinėja. Sunku rasti bendrą kalbą ir su šių moksleivių tėvais.
Mokytojams neretai tenka ir į namus pas mokinius eiti, ir net iš lovų juos rytais kelti, norint atsivesti į mokyklą.
Mokytojai su šiais mokiniais nuolat dirba papildomai, bet jie žino, kad jaunuoliams reikia ne akademinio mokymo, bet socializacijos.
Ne vienam šių jaunuolių motyvacija ateiti į pamokas tampa ir tai, kad čia jie nemokamai maitinami.
Tačiau yra ir tokių mokinių, kurie suprato kažkada savo padarytas klaidas ir stengiasi mokytis. Be to, pasak B.Tekorienės, kartais jaunuoliams teigiamu gyvenimo postūmiu, keičiančiu požiūrį į mokslą, tampa būtent aplinkos pakeitimas. Tokiais atvejais ypač džiaugiamasi.
Politikai patarė „judėti socializacijos kryptimi“
Politikų, kurių dauguma buvo pedagogai, nuomonės dėl šios mokyklos darbo formų ir net jos būtinumo gerokai išsiskyrė.
Politikas Jonas Jatautas domėjosi, ar mokyklos pedagogės susipažinusios su užsienio darbo praktikomis, ar nemano, kad tokias mokyklas vertėtų stambinti. Pavyzdžiui, sujungti Šilutėje, Pagėgiuose ir Tauragėje esančius Centrus.
Pedagogės atsakė, kad visi nori mokytis arčiau gyvenamosios vietos.
J.Jatauto įsitikinimu, nėra išsiaiškinta, kokia dalis tų mokinių galėjo toliau likti savo mokyklose, jei būtų gavę visą reikalingą pagalbą. „Juk turime ištisas pagalbos komandas mokyklose“, – sakė jis, remdamas prie sienos švietimo darbuotojas.
Čia nebeištvėrė Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje dirbanti mokytoja, savivaldybės Tarybos narė Laimutė Uselienė, kuri J.Jatautą pavadino „atitrūkusiu nuo realios situacijos“. Iš savo praktikos ji žino, kad tie vaikai nenori ir nepriima jokios pagalbos, jie neina pas psichologus, o pedagogus, psichologus ir net policijos pareigūnus tiesiog pasiunčia…
„Reiškia nesusitvarko“, – reziumavo J.Jatautas. Jis siūlė Centrui „keistis ir judėti praktinio mokymo kryptimi“, t.y., ugdymo programas labiau derinti su profesinėmis mokyklomis.
Socializacijos kryptimi „judėti“ patarė ir kitas politikas, Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojas Algirdas Gečas.
Jam pritarė ir L.Uselienė, pasidžiaugusi, kad tokia mokykla iš viso yra. Ji irgi patarė ieškoti „labiau profesinės krypties“.
Politikas, ne pedagogas Saulius Vytuvis dėkojo šį darbą dirbančioms mokytojoms, ir domėjosi, ar joms pačioms neprireikia psichologo pagalbos?
Centro vadovė D.Budvytienė atsakė, jog ne viena apsilanko tame pačiame pastate įsikūrusioje Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnyboje.
Politikas Antanas Kubaitis domėjosi, ar tarp šių vaikų daug tokių, kurių šeimos gauna socialines pašalpas, ir gavęs teigiamą atsakymą, palinkėjo pedagogėms stiprybės.
O jaunasis politikas Ričardas Stonkus sugebėjo tik apgailestauti, kad „situacija nekokia ir darbas nepavydėtinas“.
S.Tamašauskienė siūlė integruoti… atgal
Visai priešingą nuomonę išsakė politikė, Vydūno gimnazijos mokytoja Sandra Tamašauskienė, trečiadienio rytą apsilankiusi Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre. „Radau vieną visai tuščią klasę, kur laukė tik mokytojas.
Klasėje buvo vos 2 vaikai, dar kiti blaškėsi po mokyklą, nes mokytojos nebuvo. Keista – administracijoje nuo 8 valandos dirba tik sekretorė ir socialinė darbuotoja“, – nemaloniai nustebinta buvo politikė.
Beje, dėl jos apsilankymo Centro l.e.p. direktorė D.Budvytienė kreipėsi į savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį.
D.Budvytienės rašte nurodoma, kad mokykloje S.Tamašauskienė apsilankė iš anksto nesuderinusi, kai nebuvo nei direktorės, nei pavaduotojos, mat pirmoji dirba nuo 8.30 val., o antroji sirgo. S.Tamašauskienė, lydima sekretorės, vaikščiojo po mokyklą, buvo netaktiška ir elgėsi arogantiškai, fotografavo vaikus, prieš tai liepusi jiems užsidėti kapišonus ir t.t.
Šį raštą meras perdavė rajono Tarybos etikos komisijai, kuri turėtų svarstyti politikės elgesį.
S.Tamašauskienės nuomone, tokiame Centre nereikia mokytojų padėjėjų, o tuos vaikus atskirdami nuo kitų tarsi jiems sakome: „Čia – mes, o čia – jūs, atstumtieji“.
„Tokių Centrų moksleivių nepriims nei anglijos, nei airijos, juos reikėtų bandyti integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas, o jei nepavyks – tam Lietuvoje yra socializacijos centrai“, – dėstė ilgametė pedagogė.
Jai buvo priminta, jog socializacijos centrai skirti teisėsaugos pažeidimų padariusiems jaunuoliams, tuo tarpu Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre ugdomi vaikai nėra nusikaltėliai.
„Mes visi labai patogiai norime gyventi, bet tokių mokyklų Lietuvoje nebeturi likti. Atiduokime joms skiriamus pinigus bendrojo lavinimo mokykloms“, – naują reformą siūlė politikė.
L.Uselienė į tai replikavo, jog su gabiais mokiniais Vydūno gimnazijoje dirbanti S.Tamašauskienė, matyt, nežino, kad yra visokių vaikų…
B.Tekorienė prisipažino, kad S.Tamašauskienės nuomonė apie Centre ugdomus vaikus nemaloniai nustebino ir „smogė per širdį“.
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė D.Žebelienė pažadėjo, jog politikai dar lankysis Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre, bus pateiktos ir išvados.