14-29 metų Šilutės rajono jaunuoliai laisvalaikiu dažniausiai susitinka su draugais ir vaikštinėja po parduotuves. Daugiau nei pusę rajono jaunimo galima priskirti žemai politinio – pilietinio aktyvumo kategorijai. Matoma tendencija, kad jaunimo veiklų finansavimas mažėja. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas tampa pasyvus.
Šie ir daugelis kitų jaunimo situacijos aspektų atskleisti Jaunimo problemų sprendimo Šilutės rajono savivaldybėje plane. Planą „Šilutės naujienoms“ komentavo Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, naujoji Savivaldybės jaunimo ir sporto reikalų koordinatorė Rimantė VITKAUSKAITĖ.
Atlikta jaunimo problemų analizė
Jaunimo problemų sprendimo planas rengiamas pagal su Jaunimo reikalų departamentu suderintą koncepciją. Rengiant jį buvo atlikta jaunimo problemų analizė rajone, nustatytos prioritetinės problemų sprendimo kryptys, tikslai ir uždaviniai, konkrečios priemonės tikslams pasiekti. Aprašytas jaunimo problemų sprendimo plano įgyvendinimas ir priežiūra.
Jaunimo problemų sprendimo Šilutės rajone 2013-2018 metams planas skirtas rajono valdžios, verslo ir visuomenės atstovams, formuojantiems jaunimo politiką rajone. Plano įgyvendinimą koordinuoja jaunimo reikalų koordinatorius. Jaunimu laikomi asmenys nuo 14 iki 29 metų.
Rengiant planą bei atliekant jo įgyvendinimo stebėseną, 2012-2013 metais buvo organizuojami įvairūs renginiai – mokymai, diskusijos, pristatymai. Jie vyko ir Šilutės rajono savivaldybėje. Atsižvelgiant į tikslinių grupių pastabas, planas buvo pakoreguotas prieš teikiant tvirtinti savivaldybės Tarybai. Jį patvirtinti planuojama vasario mėnesį.
Jaunimui nepatinka darbdavių elgesys, mažos algos
Analizuojant esamą jaunimo situaciją rajone buvo naudojami 2011 m. atliktos Jaunimo politikos įgyvendinimo Šilutės rajone kokybės vertinimo ataskaitos ir 2012 m. atlikto savivaldybės jaunimo problematikos tyrimo duomenys. Taip pat pernai vykusių jaunimo organizacijų bei su jaunimu dirbančių organizacijų atstovų diskusijų rezultatai.
Apibendrinus gautus duomenis, išskirtos pagrindinės jaunimo problemos: jaunimo nedarbas, jaunimo politikos stoka, užimtumo trūkumas. Šioms problemoms spręsti siūlomos prioritetinės veiklos kryptys: jaunimo integracija į darbo rinką, švietimo sistemos atvirumas ir prieinamumas, užimtumo skatinimas, laisvalaikio praleidimo formų ir darbo su jaunimu plėtra.
Vertindami ekonominius veiksnius, dauguma (75 proc.) apklaustųjų nurodo, kad nėra susipažinę su jaunimo verslumo skatinimo politika Lietuvoje. Daugiau nei pusė (67 proc.) apklaustųjų mano, kad Lietuvoje nėra sudarytos sąlygos jauniems žmonėms plėtoti verslą.
Jaunuolių manymu, svarbiausios problemos, susijusios su darbu Šilutės rajone, yra netinkamas darbdavių elgesys ir požiūris į jaunus darbuotojus, nedidelis atlyginimas, mažas darbo vietų skaičius.
Jaunuoliai siūlo darbdaviams atsižvelgti į jaunimo profesinį potencialą, skatinti jaunimo įdarbinimą, išsiaiškinti jų užimtumo problemas ir poreikius, kelti darbo užmokestį.
Laisvalaikį riboja lėšų stygius
Tyrime nustatyta, kad populiariausi laisvalaikio praleidimo būdai yra susitikti su draugais (84 proc.), eiti į parduotuves (67 proc.), pasivaikščioti (64 proc.), žiūrėti televizorių (64 proc.), skirti laiką savo pomėgiui (61 proc.), žaisti kompiuteriu (57 proc.). Rečiau dalyvaujama organizacijų veikloje, einama į teatrą, koncertus ar parodas.
Tiriamu 6 mėn. laikotarpiu bent kartą knygą skaitė 71 proc., koncerte lankėsi 62 proc., kine – 58 proc. apklaustųjų.
Bemaž pusė jaunuolių savo laisvalaikiu yra patenkinti. Pagrindinė priežastis, neleidžianti efektyviai išnaudoti laisvalaikio, – lėšų stygius.
Trūksta užimtumo vasarą
Diskusijų dalyvių nuomone, rajone organizuojama per mažai renginių jaunimui, trūksta užimtumo vasaros laikotarpiu, jaunimas pats nėra pakankamai aktyvus, siaura jo pasaulėžiūra, trūksta informacijos, jaunimo veiklos neturi pridėtinės vertės ir pan.
„Naujai įsikūrusi jaunimo asociacija „Pamario jaunimas“ siekia gerinti jaunimo užimtumo situaciją, ypač vasaros metu. 2012 m. vasaros vakarais buvo organizuojamos nemokamos šokių pamokos. Norima šį projektą išplėsti įtraukiant vaikus iš socialiai remtinų šeimų, vaikų globos namų, negalią turintį jaunimą, kaimo jaunimą ir pan. Taip pat asociacija turi idėją organizuoti jaunimo stovyklą. Siekiant įgyvendinti šiuos projektus buvo teikiamos paraiškos į įvairius fondus“, – pozityvius pokyčius komentavo R.Vitkauskaitė.
Tyrimo respondentai teigia, jog mūsų rajone jaunimui trūksta užklasinės, kultūrinės veiklos, įdomesnių laisvalaikio praleidimo vietų ir formų, kurios atitiktų jaunų žmonių lūkesčius. Akcentuojama, jog švietimo įstaigų patalpos (sporto, aktų salės, klasės) neprieinamos ne pamokų metu.
Tyrimas pagrindžia diskusijų dalyvių išsakytą nuomonę, kad jaunimas nėra pakankamai aktyvus – didžiąją dalį (69 proc.) rajono jaunimo galima priskirti žemai politinio – pilietinio aktyvumo kategorijai. 51 proc. rajono jaunimo apskritai nėra dalyvavęs savanoriškoje veikloje.
Tiriamųjų nuomone, pasyvumui įtakos turi abejonės pilietinio aktyvumo veiksmingumu ir reikšme, laiko, jėgų užsiimti pilietine veikla stoka, pilietinės veiklos galimybių trūkumas.
Alkoholį vartoja siekdami laimės
Tyrime nurodyta, kad mūsų rajone jaunimui būdinga maža priklausomybės nuo alkoholio rizika. 55 proc. apklaustųjų tiriamuoju laikotarpiu neturėjo priklausomybės nuo alkoholio, 31 proc. priklauso rizikos grupei.
Jaunuoliai prisipažįsta, kad alkoholį vartoja norėdami atsipalaiduoti, pasijusti laimingesni, užmiršti savo problemas, neturėdami ką veikti, siekdami apsvaigti, nenorėdami išsiskirti iš draugų ir pan.
„Ataskaitos, tyrimo ir diskusijų metu gauta informacija rodo, jog jauni žmonės dažnai jaučiasi nesuprasti ir neįvertinti. Didžioji dalis su jaunimu dirbančių sistemų orientuojasi į pozityvų, aktyvų, žinantį, ko nori jaunimą bei atmeta socialiai pažeidžiamą jauną žmogų (turintį elgesio problemų, linkusį į nusikalstamą veiklą, žalingus įpročius), su juo nedirba arba atsisako dirbti“, – apibendrina R.Vitkauskaitė.
Kaip teigiamą pavyzdį specialistė pateikia Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-osios rinktinės Šilutės 8-ąją šaulių kuopą. Ši jaunimo organizacija dirba su socialiai pažeidžiamu, elgesio problemų turinčiu jaunimu.
Nori bendrauti realiai, o ne virtualiai
2011 m. Lietuvoje 55,8 proc. namų ūkių turėjo kompiuterį ir prieigą prie interneto. Šilutės apskrityje kompiuterį ir prieigą prie interneto turėjo 65 proc. namų ūkių. Jaunimas Lietuvoje ypač aktyviai naudojasi naujosiomis technologijomis.
Net 86,7 proc. 16-24 metų jaunų žmonių per pastaruosius 3 mėnesius naudojosi internetu kasdien. Pastebima, jog jauni žmonės internetu naudojasi tiek mokykloje, tiek namuose, tiek darbinėje aplinkoje, tad kompiuterinis raštingumas tarp jaunimo pripažįstamas svarbiu gebėjimu. Diskusijų metu išryškėjo, jog mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kitos naujosios technologijos užima svarbią jauno žmogaus kasdienybės dalį.
Technologijų prieinamumas leidžia jaunimui ugdyti ankstyvus kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir pasiekti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą informaciją. Patys jaunuoliai neigiamai vertina, jog jų bendraamžiai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, internete. Jie patys neigiamai vertina kompiuterinių žaidimų daromą įtaką, nori daugiau laiko bendrauti realiai.
Jaunuoliai neigiamai vertina mažą technologijų ir naujausios informacijos naudojimą mokymo procesuose. Plano rengėjai pabrėžia būtinybę aktualizuoti naujos informacijos, kurią jauni žmonės pasiekia greičiau, įtraukimą į mokymo procesus.