Tačiau derliaus nuėmimo metu technikai dirbant maksimaliomis apkrovomis, didėja ir rizika, kad karštą dieną įskelta žiežirba sukels kombaino gaisrą. Todėl į laukus jau pasuko ugniagesių ekipažai, kurie tikrina, kaip techniką darbams paruošė mūsų krašto ūkininkai.
Šiemet jau degė šieno presas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai šalyje liepsnojo net 36 kombainai, užpernai dar daugiau – net 45, o šiemet ugnis jau suniokojo 3 kombainus.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas Arūnas Ališauskas sako galintis pasidžiaugti, kad mūsų rajono laukuose šiemet tokių nelaimių kol kas išvengta. Išskyrus vieną atvejį, kai maždaug prieš mėnesį Vainuto seniūnijos laukuose užsidegė šieno presas. Kombainų gaisrų rajono laukuose nebuvo fiksuota ir pernai.
„Tokių gaisrų pastaraisiais metais mažėja, mat ūkininkai įsigyja vis modernesnę, brangią techniką. Kombainai dažnai degdavo anksčiau, kai žemdirbiai dirbo sena sovietine technika“, – sako PGT atstovas.
Todėl PGT specialistai jau surengė pirmuosius reidus į laukus. Štai praėjusios savaitės viduryje jie pabuvojo Žemaičių Naumiesčio, Katyčių, Usėnų ir Juknaičių ūkininkų laukuose. Patikrinti 6 dirbę kombainai ir ne visuose jų rastos visos būtinos priešgaisrinės priemonės.
Dauguma ūkininkų – atsakingi ir sąmoningi
Visgi A. Ališauskas sako, kad tokie reidai rengiami ne tam, kad ieškoti ką nubausti, bet tam, kad įsitikinti, ar pakankamai dėmesio žemdirbiai skiria derliaus nuėmimo technikos priešgaisriniam saugumui.
„Žiūrime, ar ūkininkai pasirūpino pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, norime tiesiog priminti, kad abejingumas šiuo atveju gali kainuoti labai brangiai: gali sudegti ir brangi technika, nukentėti patys žmonės“, – sako A. Ališauskas.
Tačiau pareigūnas pastebi, kad bendra padėtis rajone gerėja, ūkininkai tampa vis labiau sąmoningi, stengiasi tinkamai prižiūrėti ir sukomplektuoti savo techniką.
Pasak ugniagesių atstovo, kiekvienas kombainas turi turėti 2 gesintuvus po 6 kg ir nedegų audeklą, ir šios priemonės visada turi būti lengvai pasiekiamos nelaimės atveju. Po darbų reikėtų nepatingėti ir atlikti technikos aptarnavimo darbus: nuo agregatų nuvalyti degias dulkes, kurios aplimpa tepaluotas detales.
Be to, ir gesintuvo apžiūra, kaip ir technikos aptarnavimas, turi tapti kasdieniu įpročiu, privalu nuolat atlikti jo patikrą. Ilgametis ugniagesys primena, kad kiekvienas į laukus išvažiavęs ūkininkas turi būti pasiruošęs pats pradėti gesinti kilusį gaisrą ir nesitikėti, kad iškviesti ugniagesiai atskubės per kelias minutes. Juk dažniausiai ūkininkų laukai yra gerokai nutolę nuo pagrindinių kelių, tad kol jie pasieks laukuose dirbančią techniką, liepsnos gali gerokai įsisiautėti. Gaisro metu brangi kiekviena minutė, todėl taip svarbu, kad patys kombainininkai galėtų prigesinti bent pirmines liepsnas.
Numatyta ir atsakomybė
Be tinkamo aprūpinimo pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, didžiausią dėmesį intensyvaus technikos eksploatavimo metu būtina skirti technikos aptarnavimui: prasiskverbiantys tepalai, netvarkingos kuro ar išmetimo sistemos, užstrigę guoliai, praslystantys diržai, nepritvirtinta elektros instaliacija, atjungtos ar netvarkingos įspėjimo apie mechanizmų avarinį darbo režimą sistemos, laiku nepašalintos degios nuosėdos ant įkaistančių variklio ir kitų mechanizmų, aplink besisukančias detales apsivejantys šiaudai ir šienas – visa tai gali būti gaisro priežastimi.
„Juk lūžta visos besisukančios detalės, ilgai dirbant karštą dieną jos įkaista, gali įtraukti ir pašalinius daiktus, tad iki nelaimės gali būti tik vienas žingsnis“, – sako pašnekovas.
Beje, už gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus yra numatyta ir administracinė atsakomybė, bet kur kas didesnį nuostolį ūkininkai patirtų, jei netektų brangios technikos, kainuojančios šimtus tūkstančių eurų.