Šiemetinė pusantro mėnesio besitęsusi ir net stichine nelaime pavadinta sausra mūsų krašto ūkininkų derliui tokios žalos, kaip Dzūkijai ar Aukštaitijai, kur jis sunaikintas kone visas, nepadarė. Tai aiškėja kalbantis ir su kombainus į laukus jau išvairavusiais žemdirbiais, ir su derlių saugančiais „Šilutės girnų“ specialistais.
Ir nors kol kas technika doroja tik žieminius javus, vieni ūkininkai atvirai sako, kad derlius būsiąs visai neblogas, o kiti net ir labai geru jį pavadina. O „Šilutės girnų“ specialistai patvirtina, kad jis gal būt net kokiu ketvirtadaliu būsiąs geresnis už pernykštį.
Derlius – loterija
Saugų seniūnijoje ūkininkaujantis Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Darius Lidžius mums pirmasis patvirtina, kad derlius šiemet gana neblogas. Ir ne tik jo laukuose – tai specialistui pasakoja ir kiti pažįstami ūkininkai. „Visame rajone javų derlius bus neblogas“, – sako žiemkenčių pjūtį pats jau prieš savaitę pradėjęs D. Lidžius.
Gardamo seniūnijoje ūkininkaujantis asociacijos „Šilutės krašto ūkininkų sąjunga“ pirmininkas Kęstutis Andrijauskas pasakoja žieminių rapsų iš hektaro kūlęs apytikriai po dvi tonas. Bet jis žino, kad kitiems krašto ūkininkams pavyko dar geriau. K. Andrijauskas neslepia, kad derlius priklauso nuo daugelio dalykų: nuo priežiūros, investicijų, pagaliau ir to, kokioje dirvoje kokios veislės sėkla buvo išberta (jei smėlyje, žinia, karštis daug labiau pasėlius išdegins). Štai ir išeina, kad net skirtingose vieno rajono seniūnijose tos pačios kultūros derlius bus skirtingas. Taip, anot jo, yra ir šiemet.
Neatitaisoma, pasak K. Andrijausko, yra tik šalnų, bet ne sausros padaryta žala. „Trumpai kalbant, derlius – tai loterija“, – sako jis.
Sausų orų reikia javapjūtei
Žemaičių Naumiesčio kraštuose pasėlius turintis Jonas Šakurskis augina įvairias grūdines kultūras, o javapjūtę pradėjo (kaip pats sako – bandymą padarė) irgi jau beveik prieš savaitę. „Pirmasis įspūdis nelabai nudžiugino – kvietrugių grūdai smulkūs“, – sakė ūkininkas. Tačiau rimtai pjūčiai į laukus jis dar tik ruošėsi išvažiuoti, nes tuose laukuose dar laukia įvairios kultūros – kviečiai, rapsai, žirniai. „Vizualiai žvelgiant matyti, kad sausra bus juos paveikusi, bet visų neišdegino“, – sakė J. Šakurskis.
Gaidelių kaime žemes turintis Alvydas Degutis irgi augina įvairių javų, o kulti kol kas pradėjo tik rugius. Pasak jo, rugiai neprasti, nors kai kuriose vietose vėjas ir praūžusios liūtys buvo juos visai prie žemės priplakusios. Paties A. Degučio žodžiais tariant, visą lauką taip „pakrikštijo“, kad graudu matant darėsi.
Visgi rugiai jau byra ir į A. Degučio kombainą, ir ūkininkas spėja jų derlių visai neblogą būsiant. „Po 5 tonas rugių iš hektaro bus tikrai“, – sako jis. O klausiamas ar tuo patenkintas atsako, jog tai tikrai esąs „užtikrintas“ derlius. Ne ką prastesnį jis prognozuoja ir savo žieminių kviečių derlių – birs po kokias 4 tonas, o tai yra, pasak ūkininko, visai normaliai. Tiesa, vasarojui sausra pakenkė labiau, kai kuriuos jo plotus ir iš naujo apsėti teko. Bet avižos irgi visai neblogai užderėjusios. „Sausų orų reikia dabar. Jei dar ir nuimti visą derlių gamta leis sausu oru, bus visai neblogai“, – sakė A. Degutis.
Grūdų kokybė labai įvairi
„Šilutės girnų“ prieigose matyti ilgiausias sunkiosios žemės ūkio technikos eiles – jokia naujiena, jos kasmet čia rikiuojasi, vos tik prasideda javapjūtė. Tačiau šiemet kol kas tokių eilių dar nėra, nuo 8 valandos ryto čia pamatysi vos kelis traktorius ar sunkvežimius.
Įmonės vyriausioji specialistė Indrė Sliužinskaitė pasakoja, kad visi ūkininkai, su kuriais jai tenka kasdien bendrauti, pasakoja, jog tokių nuostolių, kaip kitų Lietuvos regionų žemdirbiai, Vakarų Lietuvos ūkininkai dėl sausros šiemet nepatyrė.
Šiuo metu daugiausia atvežama žieminių kviečių, jie dažniausiai III – IV klasės, t. y., ne patys geriausi. Rugiai kiek geresni – dažniausiai II klasės, bet mūsų kraštuose jie visada tokie: geresnius – I klasės rugius išauginti pamaryje, pasak I. Skliužinskaitės, pavyksta labai retam ūkiui. Jau šiek tiek atvežama ir kvietrugių, o vasarinių javų dar niekas nepjauna.
Pasak specialistės, atvežamų grūdų kokybė visada būna labai skirtinga, ir labiausiai priklauso nuo to, ar ūkininkas turi įsirengęs džiovyklas. Tie, kas jas turi, atveža jau padžiovintus, sausesnius, o tuo pačiu – ir geresnės kokybės grūdus. Jiems mažiau kainuoja ir tolesnis džiovinimas. Tačiau tas džiovyklas mūsų krašte dar turi labai nedaug ūkininkų.
„Šilutės girnų“ specialistai labai ryškiai mato ir tai, kad šiandienos ūkininkai jau valdo žymiai modernesnę techniką, kuri daug geriau nei būdavo anksčiau, išvalo grūdus. O švaresniems grūdams nustatoma ir aukštesnė kokybės klasė. Be to, jei grūduose daug šiukšlių, juos įmonė turi valyti, o tai irgi papildomai kainuoja ūkininkui.
Lygindama bendrą šiųmečio ir pernykščio derliaus grūdų kokybę I. Skliužinskaitė sako, kad šiemetinė neabejotinai geresnė. Pasak specialistės, jau per pirmąją savaitę galima pastebėti, kad žymiai geresnis už pernykštį bus ir šiųmetis derlius.
„Šilutės girnos“ ruošėsi visapusiškai
„Šilutės girnos“ grūdų nesuperka, bet priima juos, išdžiovina ir saugo. Tačiau per šią įmonę derlių superka 7 šalies bendrovės, – su tiek jų yra sudarytos sutartys. Ūkininkai čia gali matyti šių supirkėjų siūlomas kainas, kurios, žinoma, ne tik yra labai įvairios, bet dar ir nuolat kinta. I. Skliužinskaitė sakė, kad nors eilių prie įmonės vartų visai išvengti nepavyksta, bet čia dirbantis kolektyvas labai stengiasi, kad atvažiuojantiems ūkininkams reikėtų kuo trumpiau laukti. „Dirbame tol, kol priimame visus su derliumi atvažiavusius žmones“, – sakė ji.
Kad kiek įmanoma trumpėtų eilės, sezoniniam darbymečiui įmonė visada priima ir laikinai dirbančių žmonių, Šiemet derliaus dorojimo metui įdarbinti 7 nauji darbuotojai. Įmonė šiam sezonui ruošėsi visapusiškai: tobulino džiovinimo procesą, išvalė aruodus.
„Laukiame visų derlių atvežančių ūkininkų“, – sakė pašnekovė.