„Ką daryti, jeigu nori dirbti, bet niekaip negali rasti darbo. Niekas nenori mūsų įdarbinti“, – guodėsi dvi į redakciją užsukusios moterys, baigusios lankomosios priežiūros darbuotojų kursus.
Moteris į neviltį varė ir baimė, kad jeigu pagal šią specialybę neįsidarbins, Darbo biržai turės grąžinti po 1116 eurų – tiek kainavo jų profesiniai kursai.
Domėdamiesi šia problema išsiaiškinome, kad lankomosios priežiūros profesija nėra paklausi ir darbą rasti tikrai nelengva.
Tad kodėl investuojama į šių specialistų rengimą?
Niekaip neranda darbo
Vasario pabaigoje Šilutės rajone buvo registruota 3314 bedarbių. Siekiant kuo daugiau bedarbių įtraukti į darborinką, Darbo biržoje jiems sudarytos sąlygos baigti kursus ir įgyti naujų profesijų. Kursai vyksta Šilutėje veikiančiame suaugusiųjų mokymo centre „Takoskyra“, kur siūloma beveik 30 Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų mokymo programų.
Prieš pradėdami lankyti kursus bedarbiai supažindinami su sąlyga, kad būtinai turės įsidarbinti pagal įgytą profesiją, o jeigu neras darbo, privalės grąžinti pinigus už kursus.
Lankomosios priežiūros kursus minėtos moterys baigė šių metų sausio pradžioje. Įgijusios šią kvalifikaciją, jos gali slaugyti pagyvenusius ir neįgaliuosius jų namuose. Tokie žmonės lankomi po kelias valandas namuose. Lankomosios priežiūros specialistui priklauso prinešti malkų, išvirti valgyti, nupirkti būtiniausių produktų.
Kursais moterys nesiskundžia, sako, kad viskas vyko puikiai, joms buvo mokama ir stipendija.
Baigusios kursus ir praktiką atlikusios moterys sako pradėjusios intensyvias darbo paieškas – kreipėsi ir į privačias, ir į valstybines įstaigas. Tačiau laikas ėjo, o darbo niekaip nepavyko rasti. Viena iš moterų su naujai įgytos profesijos pažymėjimu netgi važiavo į kitą rajoną – į Priekulę, tačiau ir ten jai buvo uždarytos durys.
„Visi užsirašo telefono numerius, ir išeinam tuščiom rankom“, – guodėsi ji.
Pasak darbo nerandančių moterų, Darbo birža joms davė pusės metų terminą, kad susirastų darbą. Moterys jautėsi lyg įkliuvusios į pinkles.
Moterims kilo klausimas, kodėl ruošiami tokie specialistai, kuriems nėra darbo? Anot jų, Darbo birža turėtų skelbti apie kursus baigusius žmones, kurie įgijo kvalifikaciją ir ieško darbo, galbūt tada lengviau pavyktų įsidarbinti.
„Šilutės naujienų“ žiniomis, vienai iš šių moterų po dviejų mėnesių paieškos – kovo viduryje – pavyko įsidarbinti, kita vis dar ieško darbo.
Darbo birža padeda įdarbinti
Šilutės darbo birža informavo, kad nuo praėjusių metų birželio lankomosios priežiūros darbuotojo kursus Šilutėje pasirinko tik 7 žmonės. Kovo pabaigos duomenimis, iš jų 2 įsidarbino, 3 ieško darbo, 1 persiregistravo į kitą teritorinę darbo biržą, o vienas dar nebaigė mokslų.
„Kursus lankantiems žmonėms mokama stipendija, apmokamos kelionės į kursus išlaidos. Visi kursų lankytojai įspėjami, kad turės bent pusmetį dirbti pagal naujai įgytą profesiją. Antraip teks grąžinti į jų kursus investuotus valstybės pinigus. Ta sąlyga užfiksuota sutartyse, kurias pasirašo visi mokytis pasiryžę bedarbiai“, – komentavo Šilutės darbo biržos atstovė Danė Mongirdienė.
Pasak jos, Darbo birža padeda įdarbinti kursus baigusius ir darbo ieškančius žmones pagal įgūdžių įgijimo programą. Bet savarankiškai ieškoti darbo privalo ir pats bedarbis.
„Kiti žmonės, baigę kursus, dar nesiguodė, kad neranda darbo. Bet yra atvejų, kai nepavyksta įsidarbinti, ir žmonės grąžina pinigus“, – sakė Darbo biržos specialistė.
Kalbėdama apie lankomosios priežiūros profesiją, D.Mongirdienė sakė, kad ji nėra paklausi, tačiau vis tiek reikalinga.
Savivaldybei specialistų nereikia
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, kad šiuo metu visi lankomosios priežiūros specialistų etatai yra užimti visose seniūnijose, išskyrus Katyčius.
„Yra specialistės, dirbančios daug metų. Jeigu neatsiranda naujų klientų, tai nėra poreikio priimti daugiau specialistų“, – sakė jis.
Anksčiau lankomosios priežiūros specialistų poreikis buvo didesnis, bet jis sumažėjo, kai Savivaldybė pradėjo vykdyti projektą „Dienos socialinė globa ir slauga namuose“. Pagal šį projektą klientus lanko ne vienas lankomosios priežiūros specialistas, o visa komanda įvairių slaugos specialistų.
Šią paslaugą teikiančio Šilutės socialinių paslaugų centro l.e.p. direktorė Violeta Žymančienė komentavo, kad šiuo metu eilėje nėra nė vieno žmogaus (paslaugų gavėjo), kuriam būtų reikalinga lankomoji priežiūra į namus.
„Paslaugų poreikis nėra stabilus, pokyčiai vyksta dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Kai atsiras klientų, kreipsimės dėl papildomų etatų steigimo“, – sakė V.Žymančienė.
Anot specialistės, vyresni žmonės sunkiai įsileidžia į namus ateinančius lankomosios priežiūros specialistus. Šis specialistas visų pirma turi tenkinti paslaugų gavėjo lūkesčius, nes su paslaugų gavėjais reikia bendrauti, jiems tarpininkauti, atstatyti prarastus socialinius kontaktus. Šiame darbe daug kas priklauso ne nuo įgytos kvalifikacijos pažymėjimo, bet nuo paties žmogaus, jo asmenybės, jo dalykinių savybių.
V.Žymančienė pabrėžė, kad Socialinių paslaugų centras nėra įsipareigojęs įdarbinti Darbo biržos kursus baigusius žmones, bet kartais iš darbo ieškančių žmonių išgirsta tokių priekaištų. Bet būna ir atvirkščiai – prieš pasirinkdami kursus žmonės paskambina ir išsiaiškina, ar bus reikalingi lankomosios priežiūros specialistai.
Didesnis poreikis – kitų profesijų
Lankomosios priežiūros specialistų nereikia ir senelių globos namams, nes globos namai yra stacionaras, o lankomosios priežiūros specialistai klientams turi padėti jų namuose.
Tačiau yra didžiulis poreikis socialinių darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų.
Savivaldybei priklausančių Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė sakė, kad yra nemaža šios profesijos darbuotojų kaita, nes nuolatiniai darbuotojai suserga, išeina atostogų ar pasirenka darbą užsienyje.
Apie didelį socialinių darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų trūkumą kalba ir privačių senelių globos namų „Senjorų Eldoradas“ vadovas Dovydas Giedraitis. Netgi siūlant pakankamai didelį atlyginimą, labai sunku rasti tų specialybių darbuotojų. Įstaiga sprendžia šią problemą pati siųsdama dirbti norinčius žmones į kursus, vėliau įdarbina, padeda tobulinti profesinius įgūdžius. „Juk reikia ne dirbtinę lėlę vartyti, o rūpintis žmogumi“, – sako D.Giedraitis.
Anot jo, daug socialinių darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų išvažiuoja dirbti į užsienį, kur jiems sudarytos geresnės sąlygos ir mokama keturis kartus didesnė alga.
Lankomosios priežiūros specialistams – mažesni reikalavimai
Suaugusiųjų mokymo centro „Takoskyra“ direktorė Inga Pipirienė irgi žino, kad socialinių darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų poreikis yra nepalyginamai didesnis nei lankomosios priežiūros darbuotojų.
Pirmieji tiesiog išgraibstomi. Būna, kad darbdaviai prašo naujų specialistų, nors šie dar būna nebaigę kursų.
Pernai „Takoskyroje“ slaugytojų padėjėjų kursus baigė 23 žmonės, socialinių darbuotojų padėjėjų – 14 žmonių.
Norintiems mokytis šių profesijų žmonėms keliami aukštesni reikalavimai – reikia būti baigus 12 klasių.
Tuo tarpu vidurinio mokslo nebaigę asmenys gali pretenduoti tapti tik lankomosios priežiūros specialistais.