Sulaukti 95-erių metų lemta ne kiekvienam. Palaiminti tie, kurie būdami tokio amžiaus apdovanoti gera sveikata, išvaizda, atmintimi. Toks yra Šilutėje gyvenantis Gediminas Misiukonis. Garbaus jubiliejaus sulaukęs ilgaamžis sako, kad širdyje jis toks pat, koks buvo jaunystėje. G. Misiukonis džiaugėsi jį pasveikinti atvykusiais svečiais – Savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu ir seniūnu Raimondu Steponkumi.
Gediminas pasakojo, kad gimė Lenkijoje, Suvalkų apskrityje. Šeimoje augo su keturiais broliais ir tiek pat sesių. Praėjusį mėnesį jis palaidojo paskutinį brolį, tačiau ilgaamžis džiaugiasi, kad dar gali bendrauti su visomis seserimis.
Iš Lenkijos 1941 metais su šeima jis buvo ištremtas į Lietuvą, nes tą kraštą užėmė vokiečiai. Ilgaamžis pamena, kad Lazdijus pasiekė arkliais kinkytais vežimais, nes mašinų tada nebuvo.
1944 m. Gediminas buvo paimtas į rusų kariuomenę, grįžo 1947-aisiais. Kariuomenėje lengva nebuvo, išvargo. „Kariuomenėje buvo labai sunku, labai vargome. Kitaip mūsų nevadindavo, kaip fašistais“, – prisimena ilgaamžis. Gediminas juokauja, kad norėtų tarnauti dabartinėje kariuomenėje, nes sąlygos vyrukams nepalyginamai geresnės, jie gali ir namo savaitgaliais sugrįžti, ir sočiai pavalgyti.
Iš kariuomenės Gediminas jau grįžo į Šilutę, kur buvo įsikūrę jo tėvai. Čia jis sutiko būsimą žmoną, su kuria sulaukė šešių vaikų. Juozas ir Lionytė mirė dar kūdikiai, Jonas prieš kelerius metus. Sūnus Antanas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o draugiją tėčiui dažnai palaiko Onutė ir Jadvyga. Ilgaamžis turi 6 anūkus.
Iki pat pensijos Gediminas dirbo vairuotoju, automobilį vairuoja ir ligšiol, sulaukęs 95-erių metų.
Dukros džiaugiasi, kad tėčio gera atmintis ir sveikata visai nebloga.