Juknaičiuose – naujakurystės nuotaikos: kuriasi benamiai

naujakuriai juknaiciu almaŠilutės socialinių paslaugų centrui priklausančiuose Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose įkurtuvių nuotaikos – čia jau apsigyveno trys iki šiol gyvenamosios vietos neturėję juknaitiškiai ir 3 šilutiškiai, kurie iki šiol laikinai glaudėsi Šilutės socialinių paslaugų centre. Artimiausiomis dienomis čia įsikurs dar 4 nauji gyventojai, neturintys stogo virš galvos.

Tokių permainų imtasi todėl, kad Šilutės socialinių paslaugų centre nebetelpa visi, kuriems reikia apgyvendinimo paslaugų.
Tad kadaise Juknaičių senelių namais vadintame pastatų komplekse dabar gyvens įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės padėties žmonių bendruomenė.

Pasižiūrėti, kaip kuriasi naujakuriai, trečiadienį važiavo Socialinės paramos skyriaus ir Socialinių paslaugų centro atstovų grupė.

Už paslaugas mokės patys

Juknaičių savarankiško gyvenimo namai – tai 4 pastatų kompleksas, statytas dar sovietmečiu. Todėl nenuostabu, kad šiems pastatams jau būtinai reikia renovacijos.naujakuriai juknaiciu knygu lentyna

Du iš šių namų korpusų neseniai renovuoti, juose jau žymiai jaukiau įsikūrė senyvo amžiaus ir neįgalūs žmonės. Dar viename korpuse įkurti socialiniai būstai, o ketvirtasis statinys irgi laukia savosios renovacijos eilės. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, kad jis turėtų būti renovuotas iki 2020-ųjų metų.

Kadangi naujuosiuose Šilutės socialinės globos namuose jau pritrūko vietos visiems jos pageidaujantiems, Savivaldybė šiam centrui neseniai perdavė dar vieną Juknaičių savarankiško gyvenimo namų korpusą. Jame nutarta apgyvendinti tuos klientus, kurie yra pajėgūs laikytis visuotinai priimtų bendrabūvio normų ir kuriems nereikia nuolatinės globos.

Todėl kai kurie centro klientai jau perkelti į Juknaičius, čia bus pasiūlyta apsigyventi ir daliai naujų paslaugos prašytojų.

Šių namų gyventojų išlaikymas nebus visiškai perkeltas ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Pasak Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Valienės, po 30 eurų per mėnesį šie žmonės privalės susimokėti už socialines paslaugas, tiesa, tik tie, kurių mėnesio pajamos viršija 204 eurus. Tokių pajamų neturintys gyvens nemokamai. Po eurą gyventojai mokės už bendrojo naudojimo patalpų apšvietimą, visi patys turės susimokėti ir už asmeniškai gautus komunalinius patarnavimus.

Dovanas gabeno visa Juknačių bendruomenė

Naujųjų gyventojų laukę Socialinių paslaugų centro darbuotojai daug padarė, kad šie namai būtų jaukūs.

Pastatų priežiūros darbininkas Alvydas Kruša čia praleido ne vieną dieną, remontuodamas santechnikos įrengimus, elektrą ir kitus buities įrenginius. Socialinio darbuotojo padėjėja Gintarė Šerpytienė ir neseniai puse etato pradėjusi dirbti Vida Gailiuvienė jau prieš keletą mėnesių Juknaičiuose iškabino skelbimus apie tai, kad naujuose namuose apsigyvensiantiems žmonėms reikia ir baldų, ir indų, ir patalynės, ir kitų daiktų, tad prašė jų paaukoti visus, kas gali.

naujakuriai juknaiciu soc darbuotojaiJuknaitiškiai neliko abejingi, naujų gyventojų įkurdinimu susirūpino visa bendruomenė. Štai Juknaičiuose gimusio ir augusio Jono kambaryje puikuojasi Ritos Balnienės dovanotas minkštų baldų komplektas, Almos kambarį apstatė gerai žinomas Žemaičių Naumiesčio labdarys Antanas Kubaitis – atvežė jai stalą, spintą ir lovą. Kilimą dovanojo Socialinių paslaugų centro darbuotoja Raimonda Šilinskienė, o juknaitiškė, irgi ilgai socialinį darbą dirbusi Irena Petravičienė atgabeno patalynės.

Antano, kuris iki šiol glaudėsi Okslindžių kaime – arba gyveno pas ūkininkus, kuriems dirbo, arba rūsiuose, – butukui baldus dovanojo Elena Černiauskienė ir Lionė Ramanauskienė, daliai gyventojų teko Rasos Grygelienės ir Albino Bumblausko dovanota patalynė. Visų geradarių ir neišvardinsi…

Didelį rūpestį likimo nuskriaustais žmonėmis parodė šilutiškis Donatas Štaras – atgabeno šaldytuvą, televizorių, buitinės chemijos ir kt. Pasak socialinių darbuotojų, vyras leido joms pačioms skirstyti paramą tiems, kam jos labiausiai reikia.

Jau šią savaitę šie namai ir vėl praturtės būtiniausiais baldais, kuriuos dovanoti pažadėjo švedų labdaros organizacijos „Pagalba Lietuvai“ atstovas mūsų krašte Tadas Girčius. Tad Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys jau ieško technikos, kad galėtų pargabenti tuos daiktus iš Natkiškių.

Tiesa, kai kurie gyventojai atsivežė ir po keletą savo baldų.

„Vis dar rastume, kam atiduoti ir baldus, ir indus, ir patalynę, ir bet ką, ko kasdienybėje prireikia kiekvienam žmogui“, – sako šių namų gyvenimą jau daug metų organizuojanti G.Šerpytienė. Ir leidžia paviešinti savo telefoną tiems, kas dar galėtų paremti valdiškuose namuose įkurdinamus žmones: 8 657 77225.

Gyventojai pasakoja liūdnas istorijas

Graudžios šių namų gyventojų istorijos, kurias vieni pasakoja nenoriai, o kiti ir asmeniškų detalių negaili. Tiesa, tų pasakojimų tikrumą vertinti reikia atsargiai, – tą jau žino visi socialiniai darbuotojai.

Štai Antanas prispažįsta anksčiau turėjęs namus, bet tas namelis jau buvęs 100 metų senumo, tad ir griuvęs kartą gerai vėtrai įsisiautėjus. Nuo tada vyras glaudėsi tai vienur, tai kitur – kur dirbo, ten ir gyveno.

Gyvendamas šiuose namuose jis pasižada „nebaliavoti“, sako, net gimtadienio nešvęsiantis. O paklaustas, ko dar pageidautų iš socialinių darbuotojų, nedvejodamas atsako: „Suraskit man dar ir žmoną“…

Almos istorija – ne mažiau graudi. Nuo praėjusių metų spalio pabaigos moteris glaudėsi Šilutės socialinių paslaugų centre, čia ir didžiąsias metų šventes sutiko. Į valdiškus namus Alma pakliuvo po to, kai po sugyventinio mirties liko be stogo virš galvos.
„Kažkada turėjau ir savo namus, ir ūkį“, – liūdnai sako Alma.

Poeto Andriaus kambaryje akį patraukia dvi didelės ir nuo svorio net perlinkusios knygų lentynos. Pats vyras yra išėjęs į mišką uogauti, nes tai – irgi galimybė prisidurti prie socialinių pašalpų. Bet jis iš anksto informavo socialines darbuotojas, kad leidžia ir be jo paties apžiūrėti jo kambarėlį, mat labai džiaugiasi pagaliau turintis lyg ir savus namus ir už tai yra dėkingas visiems tuo pasirūpinusiems.
naujakuriai juknaiciu Jonas
Gyventi padės socialinės darbuotojos

Naujakurius priėmusios G.Šerpytienė ir V.Gailiuvienė jau girdėjo įvairių jų vertinimų. Vieni iki ašarų graudinasi iš laimės, ir pasakoja bene pirmą kartą per visą gyvenimą turintys lyg ir nuosavą stogą virš galvos. Kiti gi, vos įžengę į paskirtuosius kambarius, raukia nosį ir klausia: „O kur man baldai?.. Kur aš miegosiu?..“

„Kai kurie gal dar norėtų, kad ir valgį jiems kas nors kitas išvirtų. Bet čia – savarankiško gyvenimo namai ir tuo viskas pasakyta: patiems teks daug kuo pasirūpinti“, – paaiškina Socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Violeta Žymančienė.

Tiesa, socialinės darbuotojos pagalbos neatsako: važiuodamos į Šilutę vienam vaistų, kitam kitų būtiniausių priemonių nuperka. Jau neskaitant to, kad vis dar rūpinasi ir jų kambarių apstatymu.

„Ką darysi: yra ir neįgalių, ir nesavarankiškų žmonių, kuriems ir nuolatinės pagalbos, patarimo reikia. Padėsime jiems“, – sako G.Šerpytienė ir V.Gailiuvienė.

Šilutėje – inovatyvus ateities modelis

A.Šimelionis pasakoja, jog Lietuvoje kol kas yra labai mažai savivaldybių, kurios teiktų tokią – savarankiško gyvenimo namų – paslaugą. Kur kas dažniau tokie namus praradę, neįgalūs ir savarankiškai gyventi nelabai sugebantys žmonės apgyvendinami senelių namuose ar pensionatuose.

Mūsų rajone jau nuo 1995 metų teikiama paslauga, anot socialinių darbuotojų, yra inovatyvus ateities modelis.

Vieni šių namų gyventojai gyvens po vieną, kitiems kambarėliuose teks glaustis po du. Visiems bus privalu laikytis nustatytų taisyklių, antraip gali būti, kad speciali komisija svarstys galimybę nepaklusniesiems nebeteikti šios paslaugos. Kol kas ši paslauga teikiama nenumačius jos nutraukimo termino.

Anot A.Šimelionio, iki 2020 m. iš ES fondų tikimasi gauti 244 tūkstančius eurų savarankiško gyvenimo namų dar vieno korpuso renovacijai. O kol kas vieni naujakuriai apgyvendinti jau renovuotame, kiti – dar remontu nekvepiančiame korpuse.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.