Juodas žaibo darbas Grabupiuose: nutrenkti iš karto 3 žirgai

arkliai dargioYpač skaudus vardadienis šiemet buvo Grabupiuose gyvenančiam verslininkui Petrui Dargiui – tądien nuo žaibo iškrovos pievoje žuvo trys jo augintiniai – žemaitukų veislės žirgai.

Tai toks retas atvejis, kad panašaus neprisimena net daug metų dirbantys veterinarijos gydytojai.

Jau 8 metus šios veislės žirgus auginantis verslininkas mūsų rajone toks – bene vienintelis. Dabar jo aptvare besigano tik viena žemaitukų pora – Žymutė ir Kipšas…  

Žaibas pražudė tris arklius

Birželio 29-osios popietę liūtis prapliupo netikėtai. Griaudė ir žaibavo ypač skaudžiai, o lietus pylė it iš kibiro – per kiek daugiau nei 10 minučių iškrito kone viso birželio dešimtadienio kritulių norma – 13 mm kritulių. Dešimtadienio norma, pasak Šilutės hidrometeorolgijos stoties specialistų, yra šiek tiek daugiau nei 20 mm.

Viena žaibo iškrova buvo itin stipri ir pražūtinga…

Grabupiškis P.Dargis su šeima gamtos stichijos siautėjimą stebėjo namuose, o kai audra aprimo, visi nutarė eiti pasižiūrėti netoli namų, aptvare, besiganančių savo augintinių. Dvi kumelingos kumelės ir vienas žirgas buvo viename aptvare, dar viena žirgų porelė – kitame.

Pamatytas vaizdas pribloškė – lietaus apsemtoje pievoje trys žirgai gulėjo negyvi…
P.Dargis ir šiandien su skausmu mena tą dieną. Ypač skaudžiai žirgų netektį išgyveno jo dukra Deimantė, ypač mylėjusi šiuos augintinius.

Seniausias gyvasis tautinis paveldas

„Lietuvos žemaitukai – senojo tipo mažieji žirgai. Tai tie, kuriais lietuviai ir Juodąją jūrą pasiekė“, – pristato savo augintinius P.Dargis. Yra išvesti ir naujojo tipo žemaitukai – jie būna aukštesni ir stambesni.

Grabupiškis pasakoja, jog žemaitukai – viena seniausių veislių, Europoje žinoma dar nuo VI-VII amžiaus. O XIII-XIV amžiuje žemaitukai garsėjo Europoje kaip geriausi koviniai žirgai.

„Tai mūsų seniausias gyvasis tautinis paveldas“, – sako P.Dargis.

Žemaitukai, anot jo, yra energingi, bet paklusnaus charakterio, neišrankūs pašarui ir ypač atsparūs infekcijoms. Jie gerai prisitaikę prie vietos sąlygų, nes ištisus tūkstantmečius gyveno mūsų teritorijose ir padėjo lietuviams jų sunkiame darbe bei kovose su priešais.

Dabar visoje Lietuvoje, P.Dargio žiniomis, auginama tik apie 500 šių žirgų. Bet tai jau gerai, mat vienu metu žemaitukai buvo atsidūrę prie visiško išnykimo ribos. O mūsų rajone, P.Dargio žiniomis, jis vienintelis priklauso Lietuvos žemaitukų arklių augintojų asociacijai (ŽAAA).

Šilutiškiai palydi ištįsusiais veidais

Jau 8 metai verslininko pievose ganėsi po kelis šiuos gražuolius, pernai, pavyzdžiui, net 9. Vienus parduodavo, kitus laikė savo malonumui. Panaudojęs senos karietos liekanas, vyras pasidarė brikelę, į kurią pasikinkius žemaituką smagu pasivažinėti su visa šeima. Ypač, anot p.Petro, tokį pasivažinėjimą mėgsta vienas jo anūkas, kuris, beja, visai nevertina pasivažinėjimo traktoriumi.

Brikele P.Dargis ne kartą yra ir į Šilutę atidardėjęs.

„Kaip reaguoja miestelėnai tokį kinkinį pamatę?“ – smalsaujame. Petras į šį klausimą atsako nutaisydamas itin išraiškingai ištįsusį veidą…

Šių žirgų auginimą verslininkas vadina „menku bizniu“, panašiu į katerio išlaikymą: išlaikyti reikia visus metus, o pasiplaukioji juo vos keletą kartų. Taip, kartais ir po keletą žirgelių per metus parduodavo, tačiau už juos gaudavo 3000 ar truputį daugiau litų, kai lygiai tiek per metus reikia ir žirgui išlaikyti. O auga jis ne vienerius metus.

Dar blogiau, kad savo augintinių Petras nebuvo apdraudęs. Tad kritus dviem kumelingoms kumelėms, kurios parduodant kainuotų maždaug po 5000 litų, ir vienam žirgeliui sako patyręs apie 13-14 tūkstančių litų nuostolį.

Kai žengiame per pievą, kur dabar ganosi tik Žymutė su Kipšu, juodu įtariai žvelgia į neprašytus svečius. Ir kol fotografuojame, stovi taip susiglaudę, kad, regis, ir vandeniu neperliesi. „Žemaitukai – labai draugiški arkliai“, – paaiškina Petras.

Dabar jis pasvarsto, kad gal jau teks apdrausti savo augintinius.

Nelaimė – itin reta

Gyvulių kritimo priežastis mūsų rajone registruojantis Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Žilvinas Januška sako, kad VMVT nerenka statistikos, kiek gyvulių nutrenkia žaibai. Todėl specialistai gali pasidalinti tik nuogirdomis.

Bet per keliolika savo darbo metų Ž.Januška negirdėjo, kad žaibo iškrova būtų pražudžiusi iš karto 3 gyvulius. Tiesa, kas keleri metai būna atvejų, kai žaibai nutrenkia po vieną, du gyvulius, o šiemetinė nelaimė Grabupiuose – pirmoji per metus.