Riešutmedžio vaisiai
Juodieji riešutmedžiai yra dideli, daugiamečiai medžiai, kurie auga šešėlinėse vietose. Jų aukštis gali siekti iki 30 metrų. Šie medžiai pasižymi giliomis šaknimis, kurių ilgis gali siekti iki 2,5–3 metrų, todėl jie yra stabilūs ir tvirti. Tačiau dėl šių gilių šaknų riešutmedžiai gali sunkiau įsisavinti vandenį, todėl dažnai jie auga netoli upių ar kitų vandens šaltinių.
Vasaros pradžioje ant medžių atsiranda maži riešutų vaisiai. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje jie subręsta į kiaušinio formos riešutus, kurių dydis yra įprastas. Riešutus dengia tvirtas, juodas, briaunuotas lukštas, o jį apsaugo storas, žalias apvalkalas.
Juodieji riešutai senovėje
Senovės mitologijoje pasakojama, kad dievai, vaikščiodami po žemę, mėgo valgyti juodus riešutus. Dėl šios priežasties lotyniškas augalo pavadinimas „Juglans Nigra” kilęs iš žodžių „Jovis Glans”, reiškiančių „Jupiterio riešutą”. Juodieji riešutmedžiai yra kilę iš rytinių Šiaurės Amerikos regionų ir vėliau išplito į vakarus, užimdami beveik visas vidutinių platumų klimato zonas nuo Niujorko iki Kalifornijos.
Senovės Amerikos indėnai ilgai naudojo juoduosius riešutus dėl jų teigiamo poveikio sveikatai. Archeologiniai radiniai patvirtina, kad didžiojoje ežerų regiono teritorijoje, kuri yra Aukštutinio ežero grupės dalis, juoduosius riešutus vartojo jau 2000 m. pr. m. e.
Pirmieji kolonistai, atvykę į Naująjį pasaulį, atsivežė angliškojo riešutmedžio sėklų, tačiau šios rūšies medžiai nesugebėjo prisitaikyti prie naujo klimato ir negalėjo duoti vaisių. Todėl kolonistai nusprendė pasirinkti juodąjį riešutmedį, kurio apylinkėse šie medžiai buvo gausūs. Netrukus jis tapo svarbiu ingredientu kepiniams ir konditerijos gaminiams.
Ten, kur auga juodieji riešutmedžiai, dirvožemyje dažnai būna kalkakmenio. Tai rodo derlingas dirvas. Ankstyvieji Pensilvanijos olandai rinkdavosi žemės plotus, kur augo stiprūs juodųjų riešutų medžiai, kad užtikrintų derlingą žemę.
Kaip naudojamas juodasis riešutmedis?
Juodasis riešutmedis aktyviai naudojamas ir šiuolaikiniais laikais, būna parduodamas miltelių arba kapsulių pavidalu. Dėl savo priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių juodojo riešuto ekstraktai gali būti naudojami siekiant apsisaugoti nuo žarnyno parazitų sukeltų ligų (helmintozės), kovoti su pilvo skausmais arba kitais virškinamojo trakto sutrikimais.
Prieš pradedant vartoti preparatą, svarbu atidžiai įvertinti produkto sudėtį – jame turėtų būti juodojo riešuto ekstraktas, kad būtų galima tikėtis teigiamų rezultatų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad juodasis riešutmedis neturėtų būti vartojamas ilgą laiką, nes per didelės dozės gali būti toksiškos organizmui. Todėl svarbu perskaityti etiketes ir pasitarti su gydytoju arba vaistininku prieš pradedant vartoti produktą. Nėščiosioms ir žindančioms moterims juodojo riešutmedžio vartoti neleidžiama.
Kaip dar galima apsisaugoti nuo parazitų?
Nepaisant pajamų lygio ar gyvenimo būdo, žmonės gali būti užkrėsti parazitais, ypač jei jie augina gyvūnus, tad svarbu imtis prevencinių priemonių. Tai padės ne tik kovoti su virškinimo trakto problemomis, bet ir apsaugoti nuo jų.
Tradicinėje medicinoje parazitų profilaktikai ir gydymui taip pat rekomenduojama valgyti smulkintą česnaką, gerti pelynų arbatą 2–3 savaites ir kasdien suvalgyti po 20–30 moliūgų sėklų.
Be minėtų būdų, tradiciškai nuo parazitų naudojami ir šie augalai: paprastasis barškūnas (Berberis vulgaris), auksažolė (Hydrastis canadensis), oregono vynuogės (Berberis aquifolium), anyžius (Pimpinella anisum), garbanotoji mėta (Mentha crispa).