Juodi dūmai iš kamino? Skambinkime aplinkosaugininkams

kaminas dumaiAtšalus orams daugelio privačių namų kvartalų ir sodų bendrijų gyventojams posakis „Einu į lauką pakvėpuoti tyru oru“ praranda savo tikrąją prasmę, mat to „tyrumo“ ore šaltą dieną tokiuose kvartaluose ir su žiburiu nerasi. Anot mūsų skaitytojų, tai todėl, kad vis dar nemažai gyventojų šildosi kas kuo išmano, o išėjęs į lauką įkvepi tokius kvapus, tarsi būtum patekęs tiesiai į katilinę.

Dar blogiau, kad kai kur ir skalbinių žiemą negalima nešti džiovinti į lauką, nes jie kaipmat pasidengia juodais suodžių taškeliais arba prisigeria sunkaus kvapo… 
  

 Net kelis tokius skundus išklausėme praėjusią savaitę – kaip tyčia tomis dienomis, kuomet Aplinkos ministerija išplatino skambų pranešimą apie prasidedančią akciją „Kaminukas“. Panašu, kad Šilutėje „Kaminuko“ vykdytojams dar yra ką veikti. Problema išties rimta, nes Pasaulio sveikatos organizacija paskaičiavo, kad oro tarša kasmet sukelia apie 7 milijonus priešlaikinių žmonių mirčių visame pasaulyje. Dėl daugiau nei pusės šių mirčių kaltos iš židinių, atvirų krosnelių išmetamos smalkės ir suodžiai.

Nei į lauką išeiti, nei skalbinių padžiauti

„Atvažiuokite pažiūrėti kokiu oru esame priversti kvėpuoti“, – prašė skambinusi Naujakurių kvartalo gyventoja. Moteris tikino jau nebežinanti kur dar kreiptis, nes greta gyvenantis kaimynas namus šildosi baldų gamybos atliekomis – plastiku dengtomis plokštėmis.

Naujakuriškė sakė jau kvietusi Šilutės aplinkos apsaugos agentūros specialistus, bet šie tik nusifotografavę krūvą suverstų atliekų kaimyno kieme, ir daugiau nosies nerodę.

„Tuo tarpu kaimynas savo krosnis kuria vakarais, kuomet nebėra vilties prisišaukti kokių tikrintojų. O mes bijome nosį į lauką iškišti – tokia smarvė  ten tvyro ir juodi dūmai iš kaimyno kamino viską nugula. Be to, tie teršalai juk niekur nedingsta, jie sugula ant mūsų – visų aplinkui gyvenančiųjų sodų ir daržų, kur mes sau daržoves auginame“, – guodėsi moteris.

Kaimynai, anot jos, ne kokie biedni pensininkai, kurie neišgalėtų normalaus kuro nusipirkti – jie tvirti penkiasdešimtmečiai, tad dar pajėgūs ir tokių atliekų deginimo žalą gamtai ir žmogui suprasti, ir tinkamo kuro įsigyti. 

Pasirodo, kad ne lengviau ir gyvenantiems  sodų bendrijose. Štai „Pavasario“ sodų bendrijoje gyvenanti šeima guodžiasi skalbinius į lauką nešanti tik tada, kai tikrai žino, jog tuo laiku kaimynas savo krosnies neužkurs. Nes jei užkurs, jos baltosioms paklodėms galas – šios kvepės nebe gaiviu švarių skalbinių kvapu, bet trenks suodžių kvapu…

Be to, šiltesniu oru reikia būti akylu ir vėdinant kambarius, mat atidarius langą toje pusėje, iš kur krenta kaimyno dūmai, smarvė kaipmat ilgam įsitvirtina ir kitų gatvelės gyventojų namuose.

Ragina jungtis prie centralizuoto šildymo

„Aplinkos apsaugos pareigūnai sausio mėnesį pradėjo aktyvią aplinkos oro taršos prevenciją ir neteisėto atliekų deginimo kontrolę. Tai tradicinė akcija „Kaminukas“, kuri vyks didžiojoje šalies dalyje iki pat žiemos pabaigos“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Pranešama, kad pagrindinė akcijos metu vykdoma priemonė – patikrinimai pramoniniuose bei gyvenamuosiuose rajonuose, kurių metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Padidintą taršą skleidžiantys šaltiniai bus nustatomi vizualiai, o tuomet – imamasi visų priemonių išaiškinti galimus pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus. Taip pat pasirinktinai bus tikrinamos transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, ar jose nedeginamos atliekos.

Ministerijos pranešime taip pat akcentuojama, jog su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas individualių namų rajonuose. Mat juose patalpos kartais šildomos naudojant net ir įvairias atliekas: dažytus, impregnuotus langų rėmus, duris, staktas, laminuotus baldus, panaudotus rūbus, avalynę, plastikines talpas ar net labai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius. O šioms degant į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos – tuo pavojingesnės sveikatai.

Seniai nebe paslaptis, kad įvairių kenksmingų atliekų deginimas buityje ir pramonėje yra vienas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, atsakingų už klimato kaitą. Manoma, kad dėl to iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils 1,5-5,1 laipsnių,  žiemos taps dar šiltesnės ir lietingos, vasaromis bus daugiau ypač karštų dienų, dažnės potvyniai.

Ministerija ragina gyventojus jungtis prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, naudojamus technologiškai pasenusius kietojo kuro katilus keisti moderniomis, aplinkos orui ir klimatui draugiškomis šildymo sistemomis ir technologijomis.

Dūmų spalva – dar ne rodiklis

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktorius Andrius Kairys sakė, kad Klaipėdos regione akcija „Kaminukas“ vyks nuo sausio 5 iki vasario 18 d.  

Didžiausias dėmesys tuo laiku bus skiriamas automobilių remonto įmonėms, nes jose daugiausiai aptinkama įvairių degių tepaluotų atliekų.

Pasak A.Kairio, juodi dūmai iš kamino dar nėra tikras rodiklis, jog namuose deginamas neleistinas kuras. Jo praktikoje buvo nemažai atvejų, kai patikrinus tokius namus nustatyta, jog tokius juodus dūmus skleidė ir drėgnos malkos ar durpių briketai. Panašus efektas būna ir kai kūrenamas netinkamai išvalytas ar blogai sureguliuotas katilas.

Aplinkosaugininkų vadovas primena, kad jei kūrenama iš kokios baldų įmonės parsigabentomis skiedromis ar pjuvenomis, tai jose vis tiek gali būti dažų ar klijų likučių. Aptikus tokį kurą bandoma išsiaiškinti iš kur žmogus tą kurą įsigijo. Bet net ir iš lentpjūvės parsigabentas kuras gali būti ir drėgnas ar netinkamai sandėliuotas, ir dėl to taip pat skleisti įtarimą keliančius dūmus. Be to, toks kuras nesudega iki galo, todėl į aplinką iškrenta kur kas daugiau suodžių.

„Bet jeigu dūmai labai juodi, jau galima įtarti, kad deginama kažkas, ko negalima deginti“, – sako A.Kairys. Pasak jo, tikrinimų metu kartais aptinkama ir prie krosnies padėtų tepalų, kurie naudojami tam, kad ugnis lengviau įsidegtų. Bet tai jau yra grubus aplinkosaugos taisyklių pažeidimas.

Kilus įtarimui skambinkite 112

Pasiaiškinęs padėtį Šilutėje A.Kairys sakė, jog minėtasis naujakuriškis įrodinėja baldų gamybos atliekas – įvairias plokštes, kurios suverstos jo kieme, pirkęs kaip statybines medžiagas remonto darbams. Žinia, ką kurią dieną jis įmetė į krosnį, jau nebepatikrinsi, bet KRAAD direktorius sakė išsiaiškinęs ir įmonę, iš kurios šilutiškis parsigabeno tas medienos atliekas.

„Įspėsime tos įmonės vadovus, kad jie ateityje atsakingiau vertintų parduodamas gamybos atliekas ir nepardavinėtų to, kas jau tinka tik į krosnį kišti. Patikrinsime ir kitas jūsų rajono baldų gamybos įmones – ne tiek jau daug jų Šilutės rajone yra. Ir taip pat įspėsime kad nepardavinėtų gamybos atliekų, kurios betinka tik deginimui“, – patikino A.Kairys. 
        
Tačiau KRAAD direktorius sutiko, kad prie kiekvieno kaminuko tikrintojų nepastatysi, tad ir aplinkinių kaimynų pastabumas aplinkosaugininkų darbe lemia daug. A.Kairys patikino, kad reaguojama į visus gyventojų pranešimus, tad kilus įtarimui dėl kaimynų naudojamo kuro reikėtų skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie tai. Bendrasis pagalbos centras nukreips informaciją aplinkosaugininkams.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.