Juodoji ir baltoji katytiškių kronikos

katyciuose valdzia zmones DSCN4591Rajono vadovų metinės veiklos ataskaitos pristatymas sukėlė nemažas audros bangas Katyčių seniūnijoje. Katytiškiai, ilgai neklausę rajono mero Vytauto Laurinaičio, pradėjusio kalbėti apie nuveiktus ir dar planuojamus įgyvendinti darbus, garsiai pareiškė, kad jiems svarbu ir aktualu tik tai, kas susiję su jų seniūnija.
Meras bei administracijos direktorius Sigitas Šeputis pristatė savo pusmečio veiklą kaip didžiausią žygdarbį – ataskaitą būtų galima pavadinti „baltąja kronika“, tačiau katytiškiams įdomesnė buvo „juodoji kronika“.

Mažiau socialinių pašalpų

Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė pasakojo apie savo veiklą ir seniūnijos aktualijas. Pasak seniūnės, per 2014 m. naujai katyciuose valdzia laurinaitis DSCN4590savo gyvenamąją vietą čia deklaravo 46 asmenys, pernai gerokai sumažėjo pageidaujančiųjų gauti socialinę pašalpą: 2013 m. dėl socialinės pašalpos kreipėsi 106 šeimos, 2014 m. – tik 86.

Seniūnė pasidžiaugė, kad išaugo išmokų vaikui skaičius: 2014 m. tokių išmokų buvo paskirta 92 vaikams, o 2013 m. – 56.

Į prevencinių šeimų sąrašą pernai papildomai įtrauktos 7 šeimos, kuriose auga 14 nepilnamečių, viena šeima papildė socialinės rizikos šeimų sąrašą. Katyčių seniūnijoje šiuo metu yra 16 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 46 nepilnamečiai.

Per 2014 metus Europos Sąjungos parama labiausiai nepasiturintiems asmenims pasinaudojo 223 Katyčių seniūnijos gyventojai, jiems buvo išdalinti būtiniausi maisto produktai.

Pernai visuomenei naudingų darbų už socialines pašalpas atliko 155 katytiškiai – 17 asmenų mažiau nei 2013-aisiais.

Katytiškiai padarė išvadas

Pernai Katyčių seniūnijoje užfiksuotus kriminalinius nusikaltimus komentavo Šilutės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Vaidas Petniūnas.

2014 metais užregistruoti 28 įvykiai, nutikę Katyčių seniūnijoje, 22 iš jų – nusikalstamos veikos. Daugiausia, kaip ir visoje Lietuvoje, užregistruota vagysčių – 12, taip pat 4 turto sugadinimo atvejai, 3 nusikaltimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Eismo įvykiuose nukentėjo 2 seniūnijos gyventojai, vienam vairuotojui buvo atimta teisė vairuoti dėl girtumo. Per 2014 m. seniūnijoje nustatytas 81 administracinis teisės pažeidimas.

Pasak pareigūno, lyginant statistiką su 2013 m., sumažėjo melagingų pranešimų, už kuriuos asmuo atsako pagal baudžiamąją atsakomybę. Ankstesniais metais melagingų iškvietimų pasitaikydavo gerokai daugiau, už juos ne vienas asmuo buvo nubaustas.
„Matyt, Katyčių seniūnijos gyventojai padarė išvadas, jog melagingai kviesti specialiąsias tarnybas neverta – po to laukia skaudžios pasekmės“, – sakė pareigūnas.
Bendruomenės pareigūnė Nerija Ropienė paragino katytiškius burtis į „Saugios kaimynystės“ grupes, kurių čia kol kas nėra nė vienos.

Trijų dalių mero pristatymas
katyciuose valdzia zmones pyksta DSCN4596Pradėdamas savo kalbą meras V.Laurinaitis ir čia nepamiršo pabrėžti ankstesniųjų rajono vadovų tinginystės ir savo darbštumo, turėdamas galvoje tai, jog ankstesnieji vadovai neteikė gyventojams ataskaitų, nors to reikalauja vietos savivaldos įstatymas. Dažnai vartodamas žodį „mes“, meras ataskaitą suskirstė į tris dalis: tariamai daromi, bet nevykdomi projektai; pasiruošimas naujam 2014-2015 m. finansiniam laikotarpiui ir finansinė savivaldybės padėtis.

Pasak mero, jau pajudėjo reikalai dėl Šilutės sporto arenos statybos – gauta pinigų projektui parengti, taip pat ruošiamasi steigti Jūrų kadetų mokyklą Rusnėje bei pagaliau žengti pirmieji žingsniai link estakados į Rusnės salą statybų.

Tačiau čia ir baigėsi katytiškių kantrybė. Gyventojai, atėję pasiklausyti vadovų, norėjo išgirsti tai, kas svarbu jų seniūnijai. Nutraukdamas nepatenkintųjų balsus meras priminė, jog atėjo naujasis ES finansavimo periodas ir, jei Savivaldybė įsisavins daugiau lėšų, bus geriau ir Katyčiams.

Ramindamas kaistančią auditoriją, V.Laurinaitis pedagogiškai aiškino, jog Šilutė paskelbta tiksline teritorija ir jai sutvarkyti, išgražinti papildomai skirta per 24 mln. litų. Kad būtų aiškiau, meras pasiūlė katytiškiams pasižiūrėti, kaip gražiai sutvarkyta Tauragė.

Meras kalbėjo, kad pavasarį Katyčių pagrindinės mokyklos teritorijoje bus sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau ir ši žinia katytiškių priimta abejingai. Anot gyventojų, jau prieš 5 metus jie girdėjo tą pačią kalbą.

V.Laurinaitis pabrėžė, kad 2014-ųjų gale pavyko sumažinti Savivaldybės skolą net 4,5 mln. litų, kurios didžioji dalis buvo padengta sutaupius socialinėms išmokoms skiriamas lėšas.

Nuo vasaros rajonui vadovaujantis V.Laurinaitis nė neužsiminė, kodėl pavyko sutaupyti tuos pinigus. Juk jau nuo 2014 m. sausio savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų, kad būtų atsakingiau dalijamos socialinės pašalpos – tik tiems, kam jų iš tikrųjų reikia. Gauti rezultatai jau pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais pranoko lūkesčius.

Administracijos direktorius Sigitas Šeputis papildė, jog seniūnijose buvo sudarytos komisijos, kurios tikrino, kam būtina skirti socialines pašalpas. Dėl to per metus rajone iš viso sutaupyta net 1,5 mln. litų, vien katytiškiai sutaupė apie 90 tūkst. litų. Kita
suma, kuria padengtos Savivaldybės skolos, buvo sutaupyta bendradarbiaujant su biudžetinių įstaigų vadovais ir taupant lėšas už komunalines paslaugas. Kaip žinia, šiemet žiema nebuvo šalta, tad visos įstaigos už šildymą mokėjo mažiau.

Meras kreipėsi į katytiškius ir bendruomenes ragindamas nesnausti ir ruošti projektus, nes artėjančiu finansiniu periodu, bendruome-nėms, priklausančioms asociacijai „Lamatos žemė“, bus galima įsisavinti 2 mln. litų. Juos būtinai reikės skirti verslui ir naujoms darbo vietoms kurti kaimo vietovėse.

Kelių priežiūros lėšas skirstys bendruomenė

Nors Katyčių seniūnija yra viena mažiausių, tačiau kelių tinklas čia tikrai didelis. Kalbėdamas apie kelių būklę S.Šeputis sakė, kad šiemet ir šios seniūnijos keliams tvarkyti bus skirta 30 proc. daugiau lėšų nei 2014-aisiais. Iš viso katytiškių keliai bus pagerinti už 234 tūkst. litų.

Pasak S.Šepučio, seniūnė turės organizuoti bendruomenės susitikimą, kuriame patys gyventojai spręs, kuriems keliams tvarkyti skirti lėšas ir kaip jas panaudoti. Kad nebūtų tuščių diskusijų, susirinkime turės dalyvauti ir atstovas iš Savivaldybės.

Papiktino kalbos apie atliekas

Pasak vadovų, rengiant komunalinių atliekų tvarkymo programą, tai yra galimybių studiją, Šilutės rajono savivaldybė yra išrinkta pilotine. Naujoje programoje bus pateiktos pasirinkimo galimybės, kaip administruoti ir rinkti mokestį už komunalines atliekas. Realiausias dalykas, kaip sakė meras, būtų rinkti mokestį ne už gyvenamosios vietos plotą kvadratais, o už komunalinių atliekų svorį.

Prasidėjus kalboms apie komunalines atliekas, salėje pasigirdo piktų kalbų.

Pirmoji į rajono vadovus kreipėsi katytiškė Juzefa. Moteris su mūsų rajonu palygino Jurbarką ir Šilalę, kur komunalinių atliekų administravimo mokestis užpernai tesiekė 40 litų.

„Esu vieniša, neįgali, o už šiukšlių išvežimą turiu mokėti 240 litų, kai iš viso gaunu 500 litų. O kur dar vaistai ir maistas? Jiems jau nebelieka pinigų“, – sakė  moteris. Ji stebėjosi, kad neįgaliesiems nėra jokių nuolaidų, tad jiems norint susimokėti tokius didelius mokesčius ir išgyventi, belieka eiti vogti. Pasak Juzefos, net ir rajono spaudoje buvo rašoma, kad yra nusižengta sprendimui, nes lengvatos turi būti taikomos.

Vėliau vadovai paaiškino, kad nuolaidos taikomos tik pensinio amžiaus žmonėms.

Kitas Katyčių seniūnijos gyventojas mano, kad sveiku protu nepaaiškinamas toks rajonų politikų spendimas, kai mokestis nustatomas pagal būsto plotą, lyg ne žmogus, o gyvenamosios vietos kvadratai šiukšlina. Be to, kaimuose gyvenantys žmonės daugelį komunalinių atliekų sudegina, tad atvykus šiukšlių vežėjams konteineris dar būna pustuštis.

Kitas gyventojas antrino, kad jis vieną konteinerį pripildytų per metus.

Keliai – neišvažiuojami

Antroji nepasitenkinimo banga plūstelėjo prakalbus apie vandentiekį. Kaip žinia, UAB „Šilutės vandenys“ įgyvendina nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektą. Jis turėtų būti baigtas gegužės mėnesį.

Gyventojai skundėsi, kad paklojus nuotekų tinklą liko nesutvarkyti keliai. Kai užlyja, neperbrendamos ir neišvažiuojamos yra ir Malūno bei Sirenos gatvės, tad kyla daug nepatogumų į mokyklas einantiems vaikams.

Zigmas Overlingas „Šilutės vandenų“ direktoriui A.Markvaldui pasakojo apie savo atliktą bandymą. Jis sakė, jog į namus buvo parsinešęs šiek tiek cemento skiedinio, kuriuo aptaisomi kanalizacijos šuliniai, bet šis skiedinys du mėnesius nesukietėjo.

Anot katytiškių, nekokybiškai tvarkomi bei asfaltuojami po kanalizacijos tinklų tiesimo darbų išdraskyti keliai, po metų – kitų jie bus vėl tragiškos būklės.

A.Markvaldas žadėjo, kad visi nesklandumai bus ištaisyti, o neatlikti darbai pabaigti pavasarį, ir prašė, jog gyventojai būtų pilietiškesni: pastebėję vandentiekio gedimą praneštų seniūnijai ar paskambintų avarinei įmonės tarnybai. Per 2014 m. Katyčių seniūnijoje buvo užregistruota 20 gedimų, o įmonė neteko maždaug 10 tūkst. kub. m vandens, kuris nutekėjo nežinia kur.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.