Visą savaitę nuo gegužės 25-osios po Pamario medžius karstėsi Kauno zoologijos muziejaus specialistai Deivis Dementavičius ir Saulius Rumbutis. Jie skaičiavo ir žiedavo mūsų krašte gyvenančius dar vis labai retus paukščius – jūrinius erelius.
„Šilutės naujienų“ kalbinti muziejaus specialistai Šilutės rajoną vadino jūrinių erelių lopšiu. Pamariečiai gali didžiuotis – šių paukščių populiacija mūsų krašte gausi kaip niekur kitur Lietuvoje.
Per 25 metus atsirado 100 porų
Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys gerai prisimena, kaip prieš 25-erius metus Kintų miške pamatė pirmąją jūrinių erelių porą. Tai buvo pirmieji šios rūšies paukščiai, pastebėti Lietuvoje po ilgo laiko. Tais pačiais metais dar viena pora pastebėta Čepkelių rezervate.
Nuo 1987-ųjų jūrinių erelių populiacija gerokai pagausėjo. D.Dementavičius ir S.Rumbutis sakė, kad šiuo metu Lietuvoje jau peri daugiau nei 100 šio didelio (išskleistų sparnų ilgis siekia iki 2,4 metrų) ir gražaus plėšriojo paukščio porų. Daugiausia jų – Šilutės, Klaipėdos rajonuose ir Kuršių nerijoje.
Pirmieji šalyje šiuos paukščius žieduoti irgi ėmėsi šilutiškiai ornitologai Vytautas Jusys ir Romas Mečionis. Plėšrūnams uždedami vadinamieji spalviniai žiedai, kad būtų matomi iš toli. Žiedas ant vienos kojos nurodo šalį, kurioje paukštis rastas, ant kitos kojos – metus, kuriais jis sužieduotas. Spalvų deriniai kasmet vis kiti.
V.Jusys pasidžiaugė, kad pernai šalia Kintų tvenkinių buvo pastebėtas ir nufotografuotas jo kartu su R.Mečioniu prieš 20 metų sužieduotas jūrinis erelis.
Šilutės savivaldybė neremia
D.Dementavičius ir S.Rumbutis yra visoje Lietuvoje vykdomų gamtosaugos projektų vystymo fondo nariai. Jiedu koordinuoja jau 10 metų šalyje vykdomą jūrinių erelių apsaugos projektą. Pastaruoju metu, pasak specialistų, dirbama mažesnėse teritorijose, tarp jų – ir Pamaryje.
Šilutės rajone iki antradienio vyrai buvo aptikę dvi dešimtis jūrinių erelių porų. Jų lizduose augo nuo 1 iki 3 jauniklių. Pasak specialistų, lizdai šiemet gausūs, didžioji dalis jauniklių gerai išgyveno. Beje, trys jaunikliai viename lizde – tai gausi jūrinio erelio vada, didesnės specialistams nėra tekę matyti.
Pasiekti atokias vietas kauniečiams ornitologams padėjo Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai.
D.Dementavičius ir S.Rumbutis stebėjosi, kad jūrinių erelių lopšio – Šilutės rajono – savivaldybė bene vienintelė Lietuvoje iki šiol neskyrė nė lito paremti šiuos gražius paukščius registruojančių ir saugančių specialistų koordinuojamą projektą. Anot jų, visos savivaldybės, kurių teritorijose pastebima kur kas mažiau šių paukščių, bent po kartą projekto vykdytojus jau parėmė bent simbolinėmis 500 ar 1000 litų sumomis.
„Tik iš Šilutės rajono vadovų dar negavome nė lito, nors prašome kasmet“, – apgailestavo gamtininkai.
Mūsų savivaldybės vadovai, anot ornitologų, atsisakymą remti projektą motyvuoja tuo, kad jūriniai ereliai peri Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, todėl jų tyrinėjimas yra valstybės, o ne rajono savivaldybės rūpestis.
D.Dementavičius ir S.Rumbutis tvirtina, kad regioninio parko teritorijoje įsikūrė tik apie du trečdalius šių paukščių, kiti lizdai – kituose rajono miškuose.
Gamtos sanitarai dar saugomi
Jūrinių erelių, pasak specialistų, pastaruoju metu gausėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Bet šis paukštis vis tiek dar saugomas tarptautiniu mastu, įrašytas ir į Lietuvos Raudonąją knygą.
Didžiausiems optimistams S.Rumbutis pateikė tokį palyginimą: gana retų juodųjų gandrų mūsų šalyje priskaičiuojama apie 600-800 porų, tad džiaugtis, kad turime tik kiek per 100 jūrinių erelių porų, dar ankstoka.
Specialistai turi ką pasakyti ir skeptikams, tvirtinantiems, kad jūrinio erelio visai nevertėtų saugoti, esą jis daro tik žalą, naikina kitus vandens paukščius. Anot ornitologų, plėšrieji paukščiai naikina tik ligotus ir silpnus paukščius, tad vertėtų įvertinti erelių, kaip gamtos sanitarų, reikšmę.
„Visus suskaičiuosim ir sužieduosim“, – patikino Kauno zoologijos muziejaus atstovai.
