Jūrų kadetų mokyklai vietos žvalgomasi Rusnėje

KADETAIIdėja Šilutės rajone įkurti Jūrų kadetų mokyklą dar gyva. Apie tai pranešė Šilutėje apsilankę  svečiai – Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, Švietimo organizavimo skyriaus vedėja Regina Klepačienė bei Krašto apsaugos ministro patarėjas Vaidotas Linkus.

Jie mano, kad Šilutės savivaldybė galėtų tapti steigėja bendrojo lavinimo mokyklos, teikiančios papildomą laivininkystės mokymą. Mokytis tokioje mokykloje – internate galėtų atvykti vaikai iš visos Lietuvos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad idėja steigti Jūrų kadetų mokyklą mūsų krašte sklando jau mažiausiai dešimtmetį. Ji tampa dar aktualesnė po to, kai tokios mokyklos steigimas stringa Neringos savivaldybėje – Juodkrantėje.

Pasak A.Šimelionio, Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų tarnautojai įžvelgia nemažai privalumų tokią mokyklą steigti Šilutės savivaldybėje – Rusnėje. Jų nuomone, mokykla galėtų būti įkurdinta Rusnės specialiosios mokyklos bazėje, nes ši mokykla turi daug nenaudojamų patalpų.

Vidurinio mokslo kadetai galėtų siekti Rusnės pagrindinėje mokykloje, tuomet atsirastų perspektyva atkurti ir vidurinės mokyklos statusą. O laivybos mokymus galėtų organizuoti Šilutės žemės ūkio mokykla, kuri turi laivą bei laivybos mokytojų.
A.Šimelionis sakė, kad susitikime su rajono vadovais ir minėtų ministerijų atstovais buvo sutarta, jog Savivaldybė pateiks sąlygas, kuriomis ji apsiimtų steigti kadetų mokyklą Rusnėje.

Pasak A.Šimelionio, toks pasiūlymas gundo, tačiau Savivaldybė nenorėtų užsikrauti mokyklos išlaikymo naštos, jei kadetų rengimas būtų finansuojamas kaip visų kitų mokinių – tik iš mokinio krepšelio lėšų. A.Šimelionio nuomone, geriausia, kad tokios mokyklos steigėjas būtų Švietimo ir mokslo ministerija, kuri apmokėtų visas tokios mokyklos išlaidas, o rajono Savivaldybė sudarytų sąlygas jai veikti.

Be to, Rusnės specialiajai mokyklai būtina pastatyti sporto salę, nes mokykla neturi tinkamų sportuoti patalpų, o miestelis tuo pačiu gautų porą dešimčių naujų darbo vietų.

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad jo mokyklos bendruomenė visai nesibaimina kadetų mokyklos kaimynystės – turimų patalpų užtektų įkurdinti dar apie 100 moksleivių. Svarbu tik, kad dabartiniams moksleiviams nebūtų pablogintos gyvenimo ir mokymosi sąlygos.

R.Blechertas tikisi, kad kadetų įkurdinimas Rusnėje padėtų išspręsti dar vieną skaudžią specialiosios mokyklos problemą – greičiau būtų pastatyta sporto salė. Pasak direktoriaus, tiesiog neįsivaizduojama, kad kadetai galėtų būti ugdomi be normalios sporto salės. Specialioji mokykla savo iniciatyva jau yra daug nuveikusi šioje srityje. Ji turi susiradusi rėmėjus Klaipėdoje – uostamiesčio Rotary klubo moterų organizaciją bei vieno Vokietijos miesto verslininkų organizaciją, kurie aukotų svarią dalį lėšų sporto salės statybai.

Rusnės pagrindinės mokyklos direktorę Giliarą Peteraitienę irgi džiugina idėja atkurti saloje vidurinę mokyklą ar net įkurti gimnaziją, priėmus 100 naujų moksleivių – kadetų. Idėjoms įgyvendinti reikia tik rajono ir aukštesnės valdžios sprendimo. O Rusnės pedagogai yra pasirengę tokius iššūkius įveikti. Juolab, kad Rusnės pagrindinė mokykla dar visai neseniai turėjo vidurinio mokslo statusą ir mokymo bazės nesunaikino.