K.Komskis: pagrindinė užduotis kitą kadenciją – sulaikyti tautiečių migraciją

Komskis interviu 01 05Baigėsi dar vieni metai, į pabaigą eina ir Seimo kadencija. Tad yra apie ką pasikalbėti. Tradiciškai apie praėjusių metų įvykius politinėje padangėje ir ateities prognozes kalbamės su Seimo Pirmininkės pavaduotoju tvarkiečiu Kęstu KOMSKIU.

– Metų pabaiga Jūsų partijai „Tvarka ir teisingumas“ nebuvo itin sėkminga. Gruodžio 30 dieną buvo pareikšti STT įtarimai. Kiek jie yra rimti? Kaip tai paveiks partijos dalyvavimą artėjančiuose rinkimuose į Seimą? Gal partija juose nedalyvaus?

– Asmeniškai aš šių įtarimų rimtais nelaikau. Per daug čia sutapimų. Vertinu tai tiesiog kaip atsaką į sėkmingą Prezidento Rolando Pakso reabilitavimo procesą. Pažiūrėkite, kai Seimo laikinoji tyrimų komisija dėl Prezidento R.Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo dar 2014 metų rugsėjo 24 d. pateikė išvadas, palankias R.Paksui, nepraėjus nė mėnesiui buvo įvykdytas partijos dokumentų poėmis. Ir vėl, kai ta pati Komisija savo išvadas oficialiai pristatė Seimui 2015 metų gruodžio 23 d. ir Seimas joms pritarė, praėjus vos savaitei pareiškiami įtarimai.
Akivaizdu, kad rinkimai prasideda jau dabar. Tiesiog siekiama pašalinti iš kelio stiprius oponentus.

Galiu patikinti, kad partija rinkimuose tikrai dalyvaus, nes jokių sankcijų jai nėra pareikšta, partijos veikla nėra sustabdyta. Manau, teisėtvarka į visus klausimus atsakys ir atsakys greičiau nei įvyks rinkimai. Nėra priežasčių, dėl kurių galėtume atsisakyti dalyvauti rinkimuose.

– Tuomet kokius tikslus asmeniškai Jūs ir Jūsų partija kelia kitai kadencijai, su kokia rinkimų programa eisite į rinkimus?

– Vienas iš pagrindinių tikslų – sukurti programą, padėsiančią atgaivinti regionus, ir ją įgyvendinti. Ši programa turi apimti ne tik idėjinius pasiūlymus, bet turi būti paremta ir realiomis lėšomis, numatytomis lengvatomis įsigyjant būstus, kuriant naujus verslus, naujas darbo vietas. Regionuose turi būti telkiamos pagrindinės investicijos, turi būti sukurta ir jiems sėkmingai gyvuoti reikalinga įstatyminė bazė. Privalome dėti visas pastangas ir siekti, kad netaptume vieno miesto, t.y., Vilniaus, valstybe, kaip tai atsitiko Latvijoje.

Pats pagrindinis tikslas ir svarbiausias uždavinys kitoje kadencijoje – sulaikyti tautiečių migraciją. Šiandien vis dar vyksta didelė emigracija arba į užsienį, arba į tą patį Vilnių. Į regionus beveik niekas nebegrįžta, iš jų tik bėga.

Stengsimės sukurti strategiją, kuri realiai padėtų ne tik kad sugrąžinti žmones į Lietuvą, bet ir sulaikyti dar neišvykusius. Tai pats svarbiausias darbas, kurį, jei būsiu išrinktas į Seimą, norėsiu padaryti.

– Kokius rinkimus prognozuojate? Gal bus kokių naujienų? O galbūt svarstote jungtis su kokiomis kitomis politinėmis jėgomis?

– Dabartiniu metu jau tampa įprasta, kad partijos jungiasi. Jų iš tiesų Lietuvoje yra per daug, todėl tai yra visai sveikintinas dalykas. Į Seimą išrenkamos tik kokios 6 ar 7 partijos. Matosi, kad tos mažesnės, kurios jaučia, jog nepateks į Seimą po rinkimų, pačios ieško sąlyčio taškų, pačios imasi iniciatyvos kalbėtis, derėtis. Visgi renkantis ar jungiantis būtinai žiūrėtume programinių nuostatų suderinamumą, galimybes sklandžiai ir kryptingai dirbti kartu. Kol kas nieko konkretaus omenyje neturiu, bet mes visada atviri pasiūlymams.

– Naujasis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis (buvęs partijos Tvarka ir teisingumas narys, pirmininko pirmasis pavaduotojas) yra išsakęs mintį, kad vis tiek anksčiau ar vėliau tvarkiečiai prie darbiečių prisijungs. Kokia Jūsų nuomonė tuo klausimu?

– Akivaizdu, kad V.Mazuronis save tiesiog drąsina, tačiau šiandien jau yra ne paslaptis, kad Darbo partija yra draskoma vidinių nesutarimų, ypač nesutaria L.Graužinienė ir V.Mazuronis. Tai, kad partiją prieš pat rinkimus paliko jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, taip pat neturės teigiamos įtakos jai, nes, reikia pripažinti, Viktoras buvo partijos siela, pagrindinė jėga, kuri palaiko ir pritraukia rinkėją. Dabar partijai gresia netekti savo veido, savo dvasios.  Kol kas darbiečiai, akivaizdu, Tvarką ir teisingumą laiko stipriais konkurentais. Tai parodė ir jų balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo, susijusio su Prezidento R.Pakso galimybe dalyvauti rinkimuose. Už balsavo 83 Seimo nariai. Pritrūko tik 11 balsų, kad Konstitucijos pataisai būtų pritarta. Deja, 15 darbiečių Seimo narių balsavime nedalyvavo, tai ir užkirto kelią R.Paksui kol kas susigrąžinti savo teises ir laisves dalyvauti rinkimuose.

Labai norėčiau palinkėti, kad Darbo partija nekariautų su Tvarka ir teisingumu, o ieškotų naujų rinkėjų. Dabar jie mano, kad iš tvarkiečių atims dalį rinkėjų ir taip „išplauks“. Galbūt ir gali atimti, tačiau tik vos 2 procentus rinkėjų, kurie jų tikrai neišgelbės.

Taigi bent jau kol kas daug galimybių mums susijungti aš nematau, nes yra nemažai išsiskiriančių nuomonių.

Darbiečiai daugiau užsiima populizmu. Kad ir dėl minimalaus atlyginimo kėlimo. Iš pradžių mes tai idėjai pritarėm, tačiau vėliau pamatėm, kad tai nėra išeitis Lietuvai ir jos žmonėms. Jei keliam minimalų atlyginimą, tai proporcingai turėtume kelti atlyginimus ir visiems kitiems kvalifikuotiems, tačiau nedaug uždirbantiems žmonėms. Turiu omenyje policijos, kultūros, meno, švietimo darbuotojus, valstybės tarnautojus, medikus ir ligoninių personalą bei daugelį kitų. Priešingu atveju jauni išsilavinę žmonės neturi motyvacijos siekti karjeros, kelti kvalifikacijos, tobulintis, nes atlygis vis tiek beveik nesiskiria nuo minimalaus.

Mano nuomone, turi būti labai palaikomas ir skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas, kuriamos naujos darbo vietos, tik tuomet natūraliai ir atlyginimai kils. Į tai ir turėtume orientuotis, o ne garsiai rėkauti apie tuos keletą eurų prie minimalios algos ar pensijos.

– Gyvenimas kasmet eina į priekį, vis kas nors statoma, renovuojama, atidaroma, uždaroma, reformuojama. Ir tai tarsi vyksta savaime. Niekad nesusimąstome, kas už visų šių darbų stovi. Papasakokite, ką konkrečiai nuveikėte Šilutėje ir Pagėgiuose.

– Iš tiesų, kaip ir kasmet, tų darbų buvo nuveikta nemažai. Buvo atnaujinti, suremontuoti 4 darželiai Šilutėje ir rajone bei įrengta ir atidaryta papildoma darželio grupė su sporto sale Pagėgiuose. Gautas finansavimas ir pradėta Šilutės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpų renovacija. Daug pastangų buvo įdėta ir į daugiabučių modernizavimą. Šilutėje pradėti modernizuoti mažiausiai 6 daugiabučiai. Pradėtas ir baigtas ne vienos aikštelės prie daugiabučių namų įrengimas, atnaujinimas. Buvo išasfaltuota gatvė ir Pagėgių savivaldybės Rukų gyvenvietėje. Deja, Vyriausybė savo pažadų neištesėjo ir savivaldybėms šių išlaidų nepadengė. Tikimės, kad kitais metais tai bus padaryta ir savivaldybėms skolų neliks.

Pagėgiuose Martyno Jankaus muziejus pasipildė naujomis patalpomis. Šalia muziejaus buvo pastatyta nauja klėtis, kuri bus pritaikyta naudoti įvairių renginių, plenerų, parodų metu. Visiškai pabaigti įrengti nauji Pagėgių vaikų globos namai.

Yra ir rezultatyvių, tačiau dar nematomų darbų, t.y., tam tikriems objektams jau numatytos lėšos biudžete ir kitais metais bus pradėti darbai. Daugiausia tai yra žvyrkelių asfaltavimo, aikštelių įrengimo darbai. Šilutės rajone numatyta išasfaltuoti net 6 kilometrus žvyrkelių. Pagėgiuose taip pat numatyti asfaltavimo darbai per kai kurias gyvenvietes, asfaltuojamas kelias Šereitlaukio kaimo link. Taip pat kitais metais planuojame suremontuoti tris vaikų darželius Šilutėje. Pradėsime Šilutės ligoninės III aukšto (Neurologijos skyriaus) remontą. Tikimės, kad bus pradėta renovuoti ir M.Jankaus mokykla. Taip pat tęsime automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių atnaujinimą.

Pagėgiuose yra numatyta pradėti remontuoti buvusių vaikų globos namų pastatą, pritaikant dalį jo administracinėms patalpoms. Tikimės, kad Pagėgiuose prasidės ir sporto centro su nedideliu baseinu prie pradinės mokyklos statyba. Taip pat pradedamas Vilkyškių vidurinės mokyklos renovavimas ir naujos sporto salės statyba.

– Kaip įvertintumėte praėjusius metus, politinius įvykius. Kokie momentai įsiminė?

2015-aisiais vyko savivaldybių rinkimai. Politiniame gyvenime tai buvo bene ryškiausias įvykis, mat pirmą kartą buvo surengti ir tiesioginiai merų rinkimai. Mūsų partijos Tvarka ir teisingumas Šilutės ir Pagėgių skyriams jie buvo itin sėkmingi. Savivaldybėse, tiek Pagėgių, tiek Šilutės, valdžioje įsitvirtino Tvarkos ir teisingumo atstovai, tiesiogiai buvo išrinkti tvarkiečių merai. Dėl to labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi.

– Paskutiniu metu daug diskusijų ir įvairių vertinimų sukėlė Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomas rinkimų apygardų perskirstymas, kuris palietė ir Pamario kraštą. Kaip vertinate siūlomas naujas Šilutės ir Pagėgių – Jurbarko apygardas. Kurioje ketinate kandidatuoti šiais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose?

– Kol nėra oficialios VRK informacijos, o jos dar ir nėra, nepaisant to, kad pateiktas septintas apygardų perskirstymo variantas kol kas yra laikomas galutiniu, neskubėsiu priimti jokio sprendimo. Galiu pasakyti tik tiek, kad jei Šilutės apygarda liks vientisa, nesuskaldyta, labiau linkstu pasirinkti kandidatuoti joje, nes čia esu numatęs dar ne vieną darbą padaryti, galų gale, pradėtus darbus pabaigti. Juo labiau kad Šilutei reikia didesnės pagalbos. Pavyzdžiui, planuose yra laisvalaikio ir sporto centro įrengimas, tos pačios jau visiems įkyrėjusios Rusnės estakados klausimas, kadetų mokyklos įkūrimas, kad galėtume jau nuo šių metų rugsėjo rinkti vaikus, ir daugelis kitų sumanymų. O Pagėgiuose pagrindiniai darbai jau yra padaryti.

Kitu atveju, t.y., jei apygardų ribos visgi bus tokios, kokios numatytos paskutiniame plane, tuomet dar svarstysiu. Žinoma, sprendimą lems ne vien mano norai. Apy-  gardos pasirinkimo klausimas bus svarstomas partijos vadovybėje. Šiandien tiek Pagėgių, tiek Šilutės Tvarkos ir teisingumo komandos yra stiprios ir tikrai padės kandidatams, nesvarbu kas jie bus, siekti geriausio rezultato.

– Ačiū už pokalbį.

Parengta pagal Seimo Pirmininko pavaduotojo sekretoriato informaciją.

Užsakymo Nr. PR0545

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.