Šilutės meno mokyklos Choreografijos skyrių baigė ir toliau studijuoti šokio meną pasiryžo šilutiškė Inga KUZNECOVA. Dabar Inga tapo klaipėdiete – ten choreografė dirba įvairiose įstaigose su vaikais, neįgaliaisiais, dėstytojauja.
– Šokti pradėjau nuo mažų dienų, tad natūralu, jog tėvai nuvedė mane ten, kur galėčiau išlieti savo energiją. Kadangi tai buvo ne eilinis šokių būrelis, o Šilutės meno mokykla, joje turėjau įvairių disciplinų, ji supažindino mane su muzika, šokiu, apskritai padėjo svarbiausius pamatus meno suvokimo pradžiamokslyje.
Šilutės Meno mokyklos Choreografijos skyriaus mokytoja Judrė Railienė visada man būdavo idealas, tai be galo pedagogiška, atsidavusi darbui, sugebanti įkvėpti, įspūdinga moteris. Manau, būtent ji ir įkvėpė stengtis ir norėti tobulėti.
Prisiminimai iš Meno mokyklos laikų – tik patys geriausi. Aišku, vaikui svarbiausia – pasirodymai, koncertai, žiūrovų ovacijos. Prisipažįstu, einant metams darėsi vis sudėtingiau surasti savyje motyvacijos lankyti Meno mokyklą, daugelis mano bendraklasių maištavo ir galiausiai nebaigė mokyklos. Bet džiaugiuosi, kad man užsispyrimo užteko.
Paskui įstojau į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto choreografijos katedrą, ir turėjau daug paskaitų apie klasikinį, charakterinį, liaudies šokį. Dalyvavau Agnijos Šeiko šokio projektuose. Pagal studentų mainų programą „Erasmus“ buvau išvažiavusi į Švediją, ten mokiausi šokio akademijoje, išbandžiau dar kitokių technikų.
Didžiausias džiaugsmas – šokti pačiai, tad labai džiaugiuosi būdama Klaipėdos šiuolaikinio šokio teatro „Padi Dapi fish“ dalimi. Šiame teatre tenka šokti įvairiuose spektakliuose, pačiai teko kurti keletą šokio spektaklių. Teatras aktyviai gastroliuoja ir rodosi įvairiuose pasaulio šalių šokio ( Vokietija, JAV, Kinija, Islandija, Danija, Ukraina ir t.t.) festivaliuose. Taipogi užsiima edukacine veikla vaikučiams ir suaugusiesiems.
Be šio teatro, didžiąją laiko dalį tenka dirbti su jaunais žmonėmis. Dirbu šokių mokytoja Klaipėdos vaikų laisvalaikio centre, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, „Balkono lydekų“ šokio studijoje, bei dėstau Klaipėdos Universiteto Menų Akademijos Šokio katedroje. Esu Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacijos narė ir, be abejonės, užsiimu projektine veikla.
Iš mano veiklos matosi, kad grįžti į Šilutę galiu tik retkarčiais, tad labai pasiilgstu tėvų ir savo krašto. Bet šiuo metu pavyksta grįžti dažniau, nes reabilituojuosi po operacijos ir turiu daugiau laiko.