Artėja Šilutės meno mokyklos 50-metis!
Šilutės meno mokykloje pažintį su muzika pradėjo garsi Lietuvos vargonininkė Dalia JATAUTAITĖ. Kaune dirbanti ir kurianti muzikantė yra nenuilstanti vargoninės muzikos propaguotoja ir gaivintoja, daugelio kultūrinių akcijų iniciatorė.
Tokias kultūrines p.Dalios dovanas jau patyrė ir šilutiškiai, turėję galimybę dalyvauti ne viename jos surengtame VšĮ „Pamario festivaliai“ renginyje: koncertuose ir improvizacijose H.Šojaus dvare, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
„Tuometinės Šilutės muzikos mokyklos baigimas man buvo profesinio kelio pradžia. Tolesni mokslai Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tuometinė Lietuvos valstybinė konservatorija), po kiek metų – studijos Austrijoje – visa tai buvo įmanoma tik dėl gerų pradinių įgūdžių, įgytų Šilutės muzikos mokykloje.
Bet kuri mokykla – tai, visų pirma, joje dirbantys mokytojai, todėl ir ryškiausi prisiminimai susiję būtent su tuomet dirbusiais pedagogais: visuomet geranoriškas ilgametis mokyklos direktorius Vytautas Jovaiša, nepaprasto reiklumo fortepijono mokytoja a.a. Danutė Leščinskaitė, geranoriškoji muzikos literatūros mokytoja Rūta Gatelienė ir ypatingus teorinius pagrindus suteikusi mokytoja Vanda Valužienė, kuri labiausiai lėmė mano, kaip muzikės, profesijos pasirinkimą. Mokytojos V. Valužienės įdiegtomis žiniomis didžiavausi ir praėjus dar daug metų po Šilutės muzikos mokyklos baigimo.
Lietuvos muzikos akademijoje, kur greta fortepijono studijavau ir koncertinių vargonų specialybes, pasidarė aišku, kad muzika, menai jau tampa neatskiriama mano gyvenimo dalimi. Su soliniais koncertais, taipogi su įvairiais ansambliais, kolektyvais koncertuota ne tik Europos šalyse, bet ir už Atlanto, ir šiltuose Filipinuose, ir tuomet dar draugiškoje Maskvoje…
Šiuo metu greta koncertinės veiklos dirbu Juozo Gruodžio konservatorijoje, vedu vargonų užsiėmimus. Pedagoginis darbas nėra man ypatingai artima veiklos sritis.
Mėgautis kūrybine laisve, improvizuotais susitikimais su kolegomis scenoje, naujų kūrybinių kontaktų atradimai – tai yra tai, kas daro kasdienybę visiškai nekasdieniška, nenuspėjama, bet visuomet turininga ir prasminga.
Šilutės kraštas – savas. Čia sugrįžti visuomet miela. Smagu matyti, kad miestas keičiasi, gražėja. Šilutėje – viso ko pradžia.
Dabar čia jau norisi grįžti dalintis patirtimi, skleisti kūrybinius sumanymus. Neabejoju, kad Šilutėje gyvenantiems muzikos bei kitų menų tikrai netrūksta. Bet kultūros gi niekada negali būt per daug!