Šilutės savivaldybę ir Rusnės salą aplankė Aplinkos ministerijos valdininkai, nes panoro patys apžiūrėti Pakalnės upės (Rusnaitės) žiotis ir išklausyti čia gyvenančius žmones, kokių rūpesčių jiems kelia kasmet seklėjantis šis vandens kelias į Kuršių marias.
Pastaraisiais metais Rusnės žvejams ir vandens turizmo paslaugas teikiantiems verslininkams vis sunkiau išplaukti į Kuršių marias Pakalnės upe, nes jos žiotys tapo itin seklios. Žvejai priversti į žūklavietes plaukti ne iš jiems artimiausio uosto Pakalnės kaime, o daryti lanką aplink salą arba prašytis laivus saugoti Uostadvaryje.
Žmonės nebesupranta valdžios
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir daugelį metų Savivaldybės gamtosaugininku dirbęs dabartinis Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriui Vidmantui Bezarui bei vyriausiesiems specialistams Džiugui Anuškevičiui bei Giedriui Vildukui guodėsi dėl aplinkosauginių reikalavimų, trukdančių tvarkyti Pakalnės upės žiotis.
S.Šeputis sakė, kad rusniškiai nebesupranta valdžios veiksmų: jie pyksta, kad apie porą milijonų eurų sukišta į dviejų Pakalnės upės uostų statybas ir rekonstrukcijas, bet nesugebama sutvarkyti upės žiočių. Tai kam tie uostai, jeigu žiočių sąnašos nevalomos, ir perplaukti jas beveik neįmanoma?
Pasak S.Šepučio, žmonėms sunku išaiškinti, kad upės žiotys yra saugomoje teritorijoje – šalia rezervato, todėl ūkinė veikla čia ypač ribojama, viską reikia derinti su Aplinkos ministerija.
Ieškos vidurio tarp žalos ir naudos
V.Bezaras sakė, kad Aplinkos ministerija yra pasirengusi ieškoti kompromiso, kad žvejams ir laivininkams būtų sudarytos palankios sąlygos plaukioti, ir kad gamtai – ten gyvenantiems paukščiams bei žuvims – būtų kuo mažiausiai pakenkta.
Jo nuomone, laivai, plaukiojantys aplink salą į žvejybos vietas, degina daugiau kuro ir teršia tyrą orą, todėl reikia pasistengti, kad jų kelionės būtų trumpesnės. Tiesiog reikia ieškoti vidurio, kad ir gamta kuo mažiau nukentėtų, ir žmonės galėtų naudotis upės keliu.
V.Bezaras yra įsitikinęs, kad galima suderinti laivybos kelio valymą ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimą. Valant sąnašas galėtų būti kuriamos salos paukščiams įsikurti, sudaromos geresnės sąlygos neršti plaukiančioms žuvims.
Svarbu, kad tokie kompromisiniai sprendimai būtų ne vienkartiniai, o periodiniai, ir kad būtų rastas kuo paprastesnis tokios veiklos finansavimas.
Pasižvalgė ir liko sužavėtas
Po susitikimo su savivaldybės vadovais departamento atstovai plaukė su turizmo paslaugų verslininko Raimondo Plikšnio laivu į Pakalnės žiočių seklumas.
Kitą dieną po pasiplaukiojimo Pakalnės upėje V.Bezaras „Šilutės naujienoms“ sakė, jog yra sužavėtas Rusnėje vykstančių permainų. Penktadienio rytą dviračiu jis važinėjo po salą, upių pakrantėmis ir sakė nepastebėjęs užterštų vietų, aplinkai kenkiančios žmogaus veiklos.
Jo nuomone, sparčiai keičiasi žmonių santykis su gamta – nebeliko skaudžių brakonieriavimo atvejų, aplinkos teršimo židinių.
„Jeigu rusniškiai ūkininkai ir miestelėnai susitvarkys savo pašiūres, technikos sandėliavimo vietas ir toliau taip stengsis puoselėti miestelio infrastruktūrą, tai per dešimtmetį Rusnė taps rimtu konkurentu Neringos kurortinėms gyvenvietėms“, – sakė V.Bezaras.