Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (65 m.) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XIX a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, tvenkiniais ir skulptūromis.
Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos miestelių. Miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1503 m. Švėkšnos dvarą XV a. antrojoje pusėje įkūrė žemaičių didikai Kęsgailos. 1509 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1624 – 1644 metais, kai Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, dvare veikė popieriaus, stiklo ir parako dirbtuvės – vienos pirmųjų baudžiavinių manufaktūrų Žemaitijoje.
Paskutiniai Švėkšnos savininkai Pliateriai valdė apie 33 tūkst. ha žemės (įskaitant ir Pajūrio dvarą), turėjo virš 5000 baudžiauninkų. 1820 m. grafo žemės valdos buvo padalintos keturiems sūnums, tokiu būdu atsirado keturi dvarai: Švėkšnos, Vilkėno, Gedminaičių ir Stemplių. Švėkšnos kapinėse palaidotas žymus XIX a. lietuvių poetas, istorikas Simonas Stanevičius. Įdomus faktas – netoli Švėkšnos esančiame kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.