Jau ne vienerius metus „Šilutės naujienos“ rašo apie Savivaldybės valdžios ketinimus rekonstruoti Šilutės Šilokarčemos kvartalo viešąsias erdves. Ir tik prieš kelias dienas Turgaus aikštėje pradėta konkreti veikla – pradėta kasinėti aikštė, Šyšos pylimas.
Praeiviai, matydami kasinėjančius žmones, manė, kad tai energetikai ar telefono ryšių specialistai ieško savųjų tinklų kabelių. Tačiau paaiškėjo, kad tai archeologai, Turgaus aikštėje atliekantys archeologinius tyrimus – giliai žemėje ieškantys žmogaus veiklos pėdsakų.
Tokie pėdsakai ir net seno pastato pamatų dalis jau rasti. Seniausi ženklai, palikti galimai XVI-XVII amžiuje, aptikti 145 cm gylyje.
Savivaldybės užsakymas
Kad būtų rasti kadaise čia gyvenusių žmonių veiklos ženklai, kasamos apie 1,5×1,5 m kvadratinės duobės, kurias archeologai vadina šurfais. Šurfas kasamas gylyn tol, kol pasiekiamas gruntas, kurio niekada niekas nejudino. Turgaus aikštėje šurfo dugnas yra šiek tiek giliau nei 1,5 metro.
Pasak archeologės Birutės Lisauskaitės, Šilutės savivaldybė pasamdė individualią įmonę „Juodasis ežys“ atlikti Šilokarčemos kvartalo rekonstrukcijos priešprojektinius archeologinius tyrimus. Tyrimų tikslas – nustatyti žmonių veiklos pėdsakų gylį, surasti anksčiau aikštėje buvusių pastatų vietas.
Pagal tyrimų duomenis vėliau bus rengiamas aikštės rekonstrukcijos projektas.
Yra ir mįslių
Šilutės Turgaus aikštėje turgūs vyko iki praėjusio amžiaus vidurio. Vėliau dalis aikštės buvo užpilta žemėmis, užsėta veja.
Senojo grindinio paviršius dabar yra apie 40 cm po velėna. Archeologai rado grindinio su latakais liekanas.
B.Lisauskaitė svarsto, jog galbūt projektuotojai sumanys atstatyti aikštės senąjį grindinį? Taip, kaip dabar girdimas užmojis atstatyti senuosius Turgaus aikštės statinius, buvusius prie Šyšos upės (dabar toje vietoje žaliuoja žolė).
Žvelgiant į šurfo duobę, vertikaliai aiškiai matomi smėlio ir juodžemio sluoksniai – žmogaus veiklos pėdsakų juostos.
Antradienį šurfe, kuris iškastas prie sankryžos su Žuvų gatve, buvo rasti du žmogaus veiklos sluoksniai. Vienas jų – sulig senojo turgaus aikštės paviršiumi – apie 40 cm gylyje, kitas – dar bemaž metru giliau.
Jame archeologė Rasa Banytė rado stiklo šukę ir keturkampį medienos gabaliuką. R.Banytė mano, kad šis sluoksnis ir radiniai – iš XVI-XVII amžiaus, to laiko, kai Šilokarčemoje pradėjo kurtis pirmieji šilutiškiai.
Priminsime, kad vietovės, pavadintos Šilokarčema, įkūrimo data laikoma 1511 metų vasario 22-oji. Tą dieną šišioniškiui Jurgiui Talaičiui (Georg Tallat) buvo išduotas leidimas pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Tilžės, šile prie Šyšos, įkurti karčemą.
Dabar Turgaus aikštę tyrinėjančios mokslininkės sprendžia mįslę, kaip tarp dviejų žmogaus veiklos pėdsakų sluoksnių atsirado bemaž metro storio švaraus smėlio sluoksnis. Negi turgaus aikštė ilgą laiką buvo apsemta?..
Ketvirtadienį archeologė R.Banytė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad šurfuose, iškastuose arčiau Žuvų gatvės, rasta ir daugiau molinių šukių. Jos patvirtina faktą, kad 16 amžiaus pradžioje čia jau gyveno šilutiškiai.
Archeologai džiaugiasi, kad pievoje, arčiau Klaipėdos gatvės, pavyko surasti vieno iš senųjų turgaus pastatų pamatų kraštinę.
Archeologai ketina Turgaus aikštėje ir Žuvų gatvėje iškasti ir ištyrinėti 10 šurfų.
Nereikia manyti, kad Šilokarčemos kvartalas tyrinėjamas pirmą kartą – anksčiau archeologai jau yra iškasę ir aprašę kelias dešimtis šurfų. Dabar archeologės tyrinėja tose vietose, kur nebuvo kasinėta.