Viską niokojantys potvyniai, alinančios sausros, didžiulis sniego, kur jo beveik niekada nebūna kiekis – šie gamtos kataklizmai ateityje gali dažniau kartotis ir stiprėti, – teigiama Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) vardu paviešintoje mokslinėje ataskaitoje. Lietuvoje tokie reiškiniai vis dar ne tokie pastebimi, tačiau patariama geriau pasirūpinti savo turto apsauga.
Gamtos išdaigos – visais metų laikais
Klimato pokyčius stebinti ir mokslinę informaciją apie tai teikianti Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) – angl.) perspėja, kad nuo XIX amžiaus vidutinė oro temperatūra pasaulyje padidėjo 1,1 laipsnio pagal Celsijų. Per artimiausius kelis dešimtmečius ji kils dar bent 0,4 laipsnio. ERGO atstovas Gytis Matiukas sako, kad tai jau dabar turi nemažos įtakos klimatui.
„Kaip galima spręsti iš ataskaitos, besikeičiantis klimatas susijęs su dažnesnėmis sausromis, karščio bangomis, kas ypač aktualu miestų, kuriuose ir taip fiksuojama aukštesnė temperatūra, gyventojams. Dažniau fiksuojamos ir šalčio bangos, kurioms didelė dalis žmonių nepasiruošusi. Pokyčiai klimate lemia ir intensyvesnius kritulius, dėl kurių kylantis jūros lygis tampa grėsme daugybei miestų ir žmonių turtui“, – teigia ERGO atstovas.
Šiemet pasaulyje skambėjo daugybė naujienų apie gamtos anomalijas. Vokietiją ir Belgiją siaubė milžiniški potvyniai, nuo pernelyg didelio vandens kiekio nukentėjo ir Kinija bei JK sostinė Londonas. Žiemos audros Teksase paliko kelis milijonus žmonių ir daugybę verslų be elektros, o rekordinis sniego kiekis Madride visiškai paralyžiavo vietinį gyvenimą.
Lietuvos neaplenks
Ne vieną gamtos anomaliją šiemet išgyveno ir Lietuva. Pavyzdžiui, liepos 6-ąją trūko vos 0,3 mm, kad būtume kalbėję apie iškritusį katastrofinį lietaus kiekį (80 mm) apsemtame Vilniuje, o liepos 17 dieną Jurbarke užfiksuota katastrofinė liūtis: per 3 valandas iškrito 91,4 mm kritulių arba perpus daugiau nei įprasta visam mėnesiui.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė sako, kad tokių lietų pasitaiko vis dažniau, o JTO tyrimo išvados nieko gero nežada ir saugiai gyvenantiems žmonėms. Nuo 1961 metų, kai šalyje pradėti intensyvūs matavimai, oro temperatūra pakilo 2 – 3 laipsniais pagal Celsijų. Kad klimatas keičiasi, rodo ir žmonių prisiminimai – vos prieš porą dešimtmečių žiemos buvo kur kas šaltesnės, o dabar jos šiltėja. Kur kas karščiau ir vasarą: štai liepą stebėjome karščio rekordus, kartu su temperatūros pokyčiais didėja ir kritulių kiekis. Pavyzdžiui, šiemet gegužė buvo paskelbta pačia lietingiausia nuo 1961 m., o liepa – pačia karščiausia. „Orų ekstremalėjimas yra akivaizdus“, – konstatuoja klimatologė.
Kenčia ūkininkai ir vairuotojai
V. Mačiulytė teigia, kad tokie klimato pokyčiai gali turėti nemažos įtakos ūkininkams, kurie privalės prisitaikyti ir keisti auginamas kultūras ir veisles. Mat įprastai žiemkenčius turėtų užkloti sniegas, saugantis nuo iššalimo, o keičiantis klimatui šios dangos gali nelikti, augalai gauti daugiau vandens ir neišgyventi iki pavasario. Didesnis kritulių kiekis auginamoms kultūroms grasina ir kitais metų laikais.
„Neigiamos įtakos žemės ūkiui turi dažnėjantis škvalas, kai sustiprėja vėjas ir jį lydi kruša, kai iš dangaus pasipila kartais ir golfo kamuoliuko dydžio ledo gabaliukai. Šie reiškiniai vos per pusvalandį gali sunaikinti derlių ir turėti neigiamos įtakos žydintiems sodams. Duomenys rodo, kad gamtos padaroma žala yra išaugusi, o ateityje, jei pasauliniu mastu nebus priimti kažkokie sprendimai, turėsime ir dar skaudesnių pasekmių“, – teigia LHMT specialistė.
G. Matiukas akcentuoja, kad liūtys gali užtvindyti ne tik laukus, bet ir miestus. Čia vandeniu prisipildo rūsiai, automobiliai, didelės įtakos tai gali turėti statyboms, lemti net sveikatos sutrikdymą. ERGO duomenimis, vien per liepos pradžios potvynius sulaukta daugiau nei 200 gyventojų kreipinių dėl gamtos stichijų padarytos žalos: vanduo skverbėsi per stogą, sienas ir ventiliacines angas, apgadino baldus ir įrangą, automobilius.
„Daugiausiai žalos užfiksuota automobiliams, kurie buvo apsemti požeminėse stovėjimo aikštelėse. Reikėjo atlikti džiovinimo ir valymo bei įvairius elektros instaliacijos remonto darbus. Pasitaikė atvejų, kai pakilusios važiuojamosios dalies trinkelės kliudė automobilio dugną, važiuojant per didelę balą variklis patyrė hidrosmūgį ir jam reikėjo kapitalinio remonto. Nereikia pamiršti, kad nuo stipraus lietaus ir vėjo lūžta ir ant automobilių krenta medžiai. Tai lemia didžiules išlaidas, pavyzdžiui, hidrosmūgio padaryta žala vienąkart siekė 23 000 eurų, o krentančio medžio padaryta žala – daugiau nei 5 000 eurų“, – sakė G. Matiukas.
Rugsėjo 1-osios rekordai
Rugsėjo 1-oji kalendorinio rudens pradžia, todėl vienais metais ši diena gali būti vasariškai karšta, o kitais – vėsoka ar net šalta. Vykstant klimato kaitai, rugsėjo 1 d. vis dažniau būna šilta.
Nuo 1961 m. iki dabar aukščiausia oro temperatūra rugsėjo 1 d. registruota 2015 m. Druskininkuose, kuomet dieną oras buvo įkaitęs net iki 35,1 laipsnio! Šią dieną buvo labai karšta pietinėje, pietrytinėje Lietuvoje, kur maksimali oro temperatūra viršijo 33 laipsnius.
Tuo tarpu šiaurinėje, šiaurės rytinėje Lietuvoje buvo vėsiau. Karšta buvo ir 1992 m. rugsėjo 1-oji, kuomet maksimali oro temperatūra viršijo 30 laipsnių didesnėje Lietuvos dalyje.
Žemiausia pirmos kalendorinio rudens dienos oro temperatūra registruota 2008 m. Šilutėje, kuomet ankstų rytą oro temperatūra buvo nukritusi iki 0,6 laipsnio. Tų metų rytas buvo vėsus visoje Lietuvoje. Vėsios rugsėjo 1 d. buvo ir 1962, 1986, 1998 metais.
Daugiausiai kritulių šią dieną iškrito 1997 m. Vilniuje – 39 mm. Tačiau, tais pačiais metais gausiai lijo tik pietryčių Lietuvoje, likusioje šalies dalyje kritulių nebuvo arba jų buvo nedaug. Lietingiausia naujųjų mokslo metų diena galime laikyti 1973 m. rugsėjo 1-ąją.
Per 70 metų buvo 6 metai, kai krituliai registruoti visose 18 MS ir net 13 metų, kuomet krituliai nebuvo registruoti nė vienoje meteorologijos stotyje, tad ši diena dažniau būna sausesnė nei su krituliais.
Didžiausias vėjo greitis registruotas 2006 m. rugsėjo 1 d. Lazdijuose, kuomet gūsio metu buvo pasiektas 18 m/s vėjo greitis.