Pastato griovimas nėra aštuntas pasaulio stebuklas, tai – sena tradicija. Visgi, šiais laikais taip dažniausiai sutampa, jog daug paprasčiau ir ekonomiškiau pavyksta įsigyti sklypą su pastatu puikioje vietoje negu sklypą tokioje pat vietoje be jo. Priežasčių, kodėl namas gali netikti ir nepatikti jį įsigijus yra daugybė, tačiau daug sunkiau yra atrasti prielaidų ir suprasti ženklus, kuomet jis pats prašosi drastiško remonto arba net nugriovimo.
Kiekvienas pastatas sensta
Nereikia tikėtis, jog mūsų prosenelių namai taps ir mūsų anūkų namais. Galbūt namai neturi galiojimo datos, tačiau jie taip pat sensta su mumis. Senos infrastruktūros pastatai sunkiau atlaiko temperatūrų skirtumus, drėgmę, šilumą, sunkiau prisitaiko prie šiuolaikinių standartų bei taršos, bet ir patys neretai kelia ekologinius iššūkius. Senos statybos struktūras reikia nuosekliai stebėti bei prižiūrėti.
Viena vertus, kultūrinio, istorinio paveldo pastatai turi išliekamąją vertę – jų priežiūra yra itin svarbi ir apie jų nugriovimą nereikėtų skubiai svarstyti. Vietoj to, daug geriau yra kreiptis į specialistus, kurie yra ne tik atsakingi už tokio tipo pastatų būklę, tačiau išties gali padėti prikelti pastatą iš pelenų antram gyvenimui. Kita vertus, net ir šiomis dienomis statyboje pasitaiko įvairių klaidų bei trūkumų. Taigi, reikia įvertinti visas alternatyvias galimybes. Galbūt namo griovimas ir perstatymas išties atneštų daug mažiau naštos ir streso negu pastovus jo remontavimas?
Kenkėjai ir cheminės medžiagos
Nutinka ir taip, jog po profilaktinės namo apžiūros sužinome, jog gyvename aplinkoje su daug kenksmingų medžiagų. Nors šiais laikais tai ne naujiena, reikia atkreipti dėmesį, jog ir seni pastatai nėra pati sveikiausia bei saugiausia užuovėja. Jeigu pastate aptinkama nuodingų cheminių medžiagų tokių kaip gyvsidabris, švinas ar asbesto – reiktų suklusti. Ne veltui šios medžiagos yra nuodingos ir gali kelti pavojų jūsų kvėpavimo takams, plaučiams, stipriai paveikti nervų sistemą, vaisingumą. Kvėpuoti tokiomis medžiagomis yra nepatartina nei vaikams, nei suaugusiems, o jų likučiai gali būti aptikti visur – nuo grindų iki lubų.
Tokie kenkėjai kaip pelės, žiurkės, termitai, tarakonai yra nereta senų bei apleistų namų problema. Žinoma, su kenkėjais yra lengviau išsiskirti negu su cheminėmis medžiagomis, tačiau kai kurie iš jų tokie kaip vabzdžių lervos, termitai, gali tapti tikru galvos skausmu. Nors termitai naikina medį, dauguma visų nemaloniai atrodančių padarų taip pat kelia pavojų mūsų sveikatai ir aplinkai.
Ar dėl cheminių medžiagų bei kenkėjų yra verta atlikti griovimo darbus? Taip ir, tiesą pasakius, jis neturi būti labai senas. Kenksmingų cheminių medžiagų atveju, jos gali būti įsiskverbę daug giliau negu įsivaizduojate – į namų sienas, lubas, jų randama netgi vamzdžiuose! Na, o tai gali reikšti tik viena – namus atstatyti nuo nulio veikiausiai bus praktiškiau negu tai daryti palaipsniui viską pamažu rekonstruojant.
Blogi pamatai
Įvairūs statybos ekspertai teigia, jog silpniausios struktūros savybės vidutiniškai pasirodo tarp 50-ųjų ir 80-ųjų namo metų. Vienos iš tokių silpnybių gali būti susiję su ventiliacija, vandentiekiu ir triukšmo izoliacija. Nepaisant šių įvairių problemų, viena iš fundamentaliausių namo nugriovimo priežasčių yra prasti jo pamatai. Klausimus, susiejusius su ventiliacija ir vandentiekiu, galima išspręsti, tačiau trupantys, įskilę arba drėgmės prisikaupę pamatai yra nelengvas uždavinys. Dėl šios problemos gali taip pat tekti pasverti savo prioritetus ir įvertinti namo likimą. Juk pamatai – svarbiausia namo dalis.