Kada sutrenktą kūno vietą šildyti, o kada šaldyti?

Sinoptikai prognozuoja lijundrą, plikledį, tad pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pataria, kaip greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus ir kitas traumas, kada gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis.

Šildymas ir šaldymas?

Šalčio ir šilumos terapija dažnai naudojama patempimams, skausmui, patinimams ir kitoms traumoms gydyti. Anot vaistininkės, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistiems audiniams gyti, kontroliuoti tinimą, atpalaiduoti įtemptus raumenis.

„Susižeidus pirmiausia verta įsitikinti, kuris metodas jums tinkamas, nes neteisingai naudojami jie kartais gali net pabloginti traumą, pailginti gijimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šilumos terapija gali sukelti  stipresnius uždegimo simptomus, o šalčio terapija gali priversti jūsų maudžiančius raumenis dar stipriau įsitempti“, – pabrėžia J. Aleknienė.

Vaistininkė pasakoja, kad šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą, ypač tokiais atvejais, kai sutrenkta kūno dalis ištinsta ar prasideda uždegimas.

„Šaldymas padeda sutraukti kraujagysles ir sulėtinti kraujotaką. Tai svarbu, kadangi kai šaldomos kūno vietos temperatūra nukrenta, paveikiamos nervinės galūnėlės. Tai sumažina skausmą. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – po 2-5 minutes, o bendrai per dieną 10-15 minučių“, – pataria J. Aleknienė.

Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldančio tepalo, patariama išbandyti kitas alternatyvas: ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Visas šaldytas priemones prieš dedant ant odos įvyniokite į medžiagą. Priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus.

Šilumos kartą per dieną negana

Šilumos terapija taikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis bei palengvinti jų spazmus. Tuo metu kraujagyslės išsiplečia ir suaktyvina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, dėl to sužeista kūno dalis greičiau gyja. Kartais manoma, kad kartą pasitepus šildančiu tepalu praeis nugaros ar kitų raumenų skausmai, iš tiesų šildančias priemones reikėtų naudoti reguliariai – 3 kartus per dieną po 10-15 minučių. Puikia šilumos terapija raumenų atpalaidavimui gali tapti ir ilgesnis pagulėjimas karštoje vonioje.

Šilumos terapijai itin praverčia šildomieji tepalai ar pleistrai, tačiau gali praversti iš seno namuose likusi guminė šildomoji pūslė, į kurią reikėtų pripilti šilto vandens.

Sąžiningai namuose atliekant šilumos arba šalčio terapiją, turėtumėte jau po 3-5 dienų nebejausti skausmų. Jeigu per pirmas 48 valandas nepajutote palengvėjimo, o trauma atrodo tik blogiau – kreipkitės į gydytoją.

„Nors šalčio ir šilumos terapijos yra plačiai naudojamos, kiekvienai iš jų yra priskiriamos žmonių rizikos grupės. Pavyzdžiui, šalčio terapijos reiktų vengti žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šalčiui. O šilumos terapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, giliųjų venų tromboze“, – sako vaistininkė.

BNS inf.