Vykstant susipažinti su Mažąja Lietuva, apžiūrėti ją vien tik iš kranto nepakanka. Tikroji krašto dvasia neatsiejama nuo įspūdingo Minijos, Upaitės ar Atmatos krantų grožio. Nuo nuostabaus Kniaupo įlankos reginio, kurį stebint iš laivo denio, regis, sustoja laikas.
Ramią mūsų kelionę laivu lydėjusi gidė Rasa prisipažino, kad pati nėra kilusi iš Pamario. Atvykti į keturių vandenų skalaujamą kraštą moteris nusprendė prieš kone dvidešimt penkerius metus. Gidė prisipažįsta, kad niekada to nesigailėjo – būtent čia atrado save, gyvenimą ir, aišku, įspūdingą kraštovaizdį. Priklausomai nuo sezono ir jo intensyvumo, Rasai plaukti laivu per dieną tenka net po kelis kartus, tačiau moteris prisipažįsta, kad ši veikla niekada neatsibosta. Kitokia kas kartą pati gamta, ji priklauso nuo oro sąlygų, nuo metų laikų. Kitokia kas kartą ir kompanija, todėl vienodų kelionių tiesiog nebūna.