Kaime nebeliko vietos jaunimui: kas kaltas?

Kaimo mokyklos nebėra, bet baltas dviaukštis jos mūrinukas tebestovi ir vis dar yra vietos jaunimo traukos centras. Jaunimas tvirtina, jog norėtų sportuoti mokyklos aikštelėje ir apgailestauja, kad pastatai ir teritorija privatizuota.
Buvusios mokyklos pastatas ir šalia esanti krepšinio aikštelė – jau seniai privati nuosavybė, tačiau vietos jaunimas tikina, jog norėtų čia leisti laisvalaikį.

Bet greit paaiškėja, kad ne gerąja – ne žinių ir sporto prasme jaunimą traukia ši vieta: ji dabar traukia tuos, kam niežti rankos į langus paleisti plytgalį, ant durų išrašyti kokį keiksmą ar greta esančioje sporto aikštelėje palikti krūvas šiukšlių…

Tačiau kuomet šiukšlynų nebeapsikentę teritorijos savininkai užtveria tvorą, jau pirmąją dieną redakciją pasiekia skundas dėl „atimtų pramogų“, „savininko geranoriškumo stokos“ ir „kaime nebelikusios vietos jaunimui“… „Mums labai skaudu matyti, kaip nyksta toks gražus kaimas“, – dar pridedama. Visa tai – apie Pašyšius.

Tačiau vadovaudamiesi viena pagrindinių žurnalistikos taisyklių, mažiausiai pasitikime tuo, kas skundžiasi pirmas. Ir paaiškėja, kad ne be reikalo.

Anonimas: „Nebeliko vietos jaunimui“

„Beprotiškai liūdna kelerius metus, einant pro mūsų kaimą, išvysti apleistą aplinką ir pastatą, kurį kadaise pačiame Pašyšių centre ir upės Šyšos skliaute statė žmonės, tikėdamiesi, jog ši mokykla gyvuos daugelį metų“, – taip verksmingai pradėjo laišką anonimas, nepanorėjęs pranešti net savo telefono numerio. Pastaroji detalė visada priverčia suklusti.

„Šiandien buvusi mokyklos teritorija, kartu su krepšinio aikštele, kuri mūsų žiniomis, buvo pastatyta iš europinių lėšų, yra aptverta masyvia tvora, kuri visiškai apribojo įėjimą į krepšinio aikštelę. Kaime nebeliko pramogų, vadinasi nebelieka vietos jaunimui“, – toliau dėsto anonimas.

„Kur gali slypėti pirmininko geranoriškumas, savo kaimui? Aš manau, jog apie geranoriškumą negalima kalbėti, šis atvejis puikiai parodo, jog mūsų kaimo žmonės yra visiškai nesvarbūs, nes žmogui aktualiausia nauda sau. Juk kaimo bendruomenės pirmininkas turi stengtis, kad jaunimas turėtų užimtumą, o ne priešingai“, – teigiama toliau. Mat anonimo įsitikinimu, šis „naudos sau“ ieškantis ir šį turtą privatizavęs žmogus yra kaimo bendruomenės pirmininkė Birutė Zimkuvienė.

Laiško autorius tikina nematantis „kitos išeities, kaip viešumas“. „Kai aplink mus vyksta neteisingi dalykai – negalima tylėti“, – svariai užbaigia jis.

Buvusios mokyklos pastatas niokojamas, jau buvo ir padegtas.

Priešistorę mena ir žurnalistai

Pirmąjį laišką iš Pašyšių gavome prieš kelias savaites. Ir – koks sutapimas – bene tą pačią dieną, kai nebeapsikentęs netvarkos, vietos verslininkas aptvėrė savo teritoriją.

Pašyšių gyventoju prisistatęs anonimas primena istoriją, kaip prieš kelis metus vietos pagrindinė mokykla buvo uždaryta, o po kurio laiko Savivaldybė šį mokyklos pastatą ir žemę, aukciono būdu pardavė vietos verslininkų šeimai.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir priminti nelabai reikia, mat ir patys žurnalistai dar neužmiršo Savivaldybės valdžios sukviestų vietos gyventojų susirinkimų, kuriuose dalyvavo. Puikiai mename, kaip vietiniai buvo įkalbinėjami neseniai suremontuotoje, bet netrukus ištuštėjusioje mokykloje imtis kokių nors verslų ar vystyti kitokias veiklas. Tik tuomet niekam iš vietinių to pastato nereikėjo. Kaip ir šalia jo esančios aikštelės.

Bendruomenei nereikėjo

Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys irgi neneigia sulaukęs kaimo gyventojų skundų dėl to, kad ištuštėjusios mokyklos pastatas ir šalia esanti krepšinio aikštelė pateko į privačias rankas. Tačiau ir jis gali tik priminti kelių metų senumo įvykius, kuomet vietos bendruomenės nariai to gėrio savo noru atsisakė.

Pašyšių gyventojai prieštaravo ir tuomet, kai Savivaldybės vadovai tuščiame pastate sumanė įsteigti Vaikų socializacijos centrą.

Beje, kaip tik šiemet dar labiau ištuštėja dar vienas Pašyšių pastatas – buvęs vaikų darželis, kuriame kelis pastaruosius metus buvo įkurta biblioteka, ambulatorija bei pradinė mokykla. Ten veikė ir tik trys sujungtos mokyklos klasės, kuriose nebuvo nė 10-ies vaikų. Nuo šio rugsėjo visi mokinukai važinės į Juknaičių pagrindinę, nes jų dar labiau sumažėjo.

Seniūnas dar primena ir prieš kelis metus buvusį įvykį, kuomet mokyklos pastatas buvo padegtas.

Neilgai trukus policija nustatė padegėjus – tai, seniūno žodžiais tariant, „vietiniai veikėjai“, jau gerai žinomi policijai. Tačiau nors tai buvo prieš kelis metus, o gaisras padarė daugiau nei 5000 eurų nuostolių, tų padegėjų teismas iki šiol neįvyko. Pasak A. Gaubio, greičiausiai todėl, kad teisėsaugininkams tenka aiškintis ir nemažai kitų antiteisėsauginių tų „veikėjų“ „žygdarbių“.

Savininkui trūko kantrybė

Galime tik spėlioti, kodėl kaip tik dabar vietiniai suskato mojuoti vėzdais dėl tokios, esą jiems svarbios ir būtinos vietos. Ir atveda tos spėlionės prie vieno atsakymo: nes kaip tik dabar trūko savininkų kantrybė. „Mes labai ilgai kentėjome, iš savo lėšų trejus metus net aplinką tvarkantį žmogų samdėme“, – pradeda pasakoti pastatų savininkas, verslininkas Vygandas Vilkius.

Pasak jo, aikštelę juosianti tvora atsirado tik iš reikalo, nes šeima jau nebepajėgia tvarkyti aikštelėje paliekamų šiukšlių krūvų, rankioti šukių ir vietinių šunų vedžiotojų paliktų krūvelių. Nusibodo šeimai ir klausytis kitų kaimynų priekaištų dėl naktimis aikštelėje vykstančių „dragų“ bei naktinių jaunimo pasilinksminimų.

„Daug kartų prašėme jaunimo ir sakėme, kad jei bus tvarka, jie ir toliau galės naudotis ta aikštele. Jei geri, tvarkingi žmonės norėtų pažaisti krepšinį, mes juos ir patys palydėtume į tą aikštelę. Būtų gerai, jei ir vietiniai žaistų. Bet ta vieta reikalinga tik nuo tėvų pasislėpus išgėrinėti ir rūkyti. Matytumėt, kokius kalnus šiukšlių ir nuorūkų tekdavo iškuopti. Pavargome nuo netvarkos, nebėra jėgų – taurė prisipildė“, – pasakojo V. Vilkius su šeima.

Mokyklos langai irgi nuolat daužomi, sako, vieną užkalus tuoj iškuliamas kitas.

V. Vilkius neneigia, kad savo turtą nori išsaugoti, o policiją, sako, galėtų ir kelis kartus per dieną kviesti. Bet dirbančiam žmogui tam gaila ir savo, ir pareigūnų laiko.

Ir seniūnui, ir verslininkui aišku viena: svetimi daužyti langų ir niokoti Pašyšių turtą neatvažiuoja – kaimas atokus. Tad „pramogas sau atima“ ir „tokį gražų kaimą niokoja“ ne kas kitas – tik vietiniai.

Reikalo imsis Savivaldybė

Šiokią tokią viltį pašyšiškiams suteikia Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Beje, jau taip pat girdėjęs vietinių nepasitenkinimo.

Ir V. Pozingis, ir seniūnas A. Gaubys patvirtina, kad Pašyšiuose yra laisvos, Savivaldybei priklausančios žemės plotų, tad išeitis viena: įrengti dar vieną krepšinio aikštelę.

Tokios aikštelės įrengimas kainuoja nepigiai – apie 20 tūkstančių eurų, be to, reikia parengti projektą, skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Tad vargu ar kaimas jos sulauktų dar šiemet, greičiau jau kitąmet.

Tik jei ir toliau taip, ar ir tos naujosios neištiks senosios likimas?..

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.