Kaimuose – pirmosios vilkų puotos, ūkininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone – pirmosios vilkų puotos: savaitgalį Švėkšnos seniūnijos Gedminaičių kaime nuo pilkių dantų jau krito stambus jautis ir ėringa avelė. Ūkininkai patyrė ne vieną šimtą eurų nuostolių.
Prieš pilkio dantis neatsilaikė ne tik ėringa avelė, bet ir pusketvirto šimto kilogramų sveriantis jautis.

Tiesa, dalis žalos jiems bus atlyginta, tačiau gyvenantieji Šilutės savivaldybės teritorijoje kai kuria prasme yra nuskriausti: jie neturi galimybės pretenduoti į Valstybės paramą įsigyti apsaugos nuo vilkų priemones. Tokia parama teikiama tik 22 kitų šalies savivaldybių ūkininkams.
Šiemet Aplinkos ministerija vilkų sumedžiojimo kvotą padidino net pusšimčiu – nuo 120 iki 170. Bet kol kas apie vilkų išpjautus gyvulius tai viename, tai kitame Lietuvos pakraštyje girdime nuolat. Ne vienam jie ištisas bandas – po keliasdešimt avių ar ožkų papjovė. Ūkininkai svarsto, kad tai nevykę medžioklės įstatymai, neleidžiantys visus metus šaudyti vilkų, tuo tarpu valdininkai tvirtina, kad tai patys ūkininkai kalti, jei nesugeba apsaugoti savo bandų.

Pargriovė 350 kilogramų jautį

Gedminaičiai – kaimas didelių miškų pašonėje, tačiau vilkai čia iki šiol nebuvo dažni svečiai. Vienas kitas sodietis prisimena tik prieš kelis metus buvusį išpuolį.

Ūkininkas Gediminas Oželis pasakoja, kad jo banda – karvės su veršeliais ir penki jaučiai ganėsi visai netoli sodybos. Vieną rytą eidamas melžti karvės jis ir pamatė pilkių sudorotą jautuką. Jautis jau buvo nemenkas – daugiau nei metus augintas, apie pusketvirto šimto kilogramų sveriantis. Kaip žvėrys galėjo tokį stambų gyvulį įveikti? Gediminas sako, kad gal jis kiek lėtesnis už kitus buvęs, o jei vilkai sugebėjo jį pargriauti, tai jau ir sveikas žuvęs…

„Žinoma, labai gaila gyvulio, tikrai kelis šimtus eurų nuostolių patyriau“, – sako ūkininkas.
Vyras pasakoja dabar nakčiai gyvulius dar arčiau sodybos uždarysiąs. Bet kad pilkiai gali ir dieną į sodybą užsukti, jis nesibaimina. Gyvulio likučius sutvarkė kaip dera – išvežė į „Rietavo veterinarinę sanitariją“ utilizuoti, sutvarkė reikiamus dokumentus, dabar žada kreiptis dėl žalos atlyginimo. Neabejoja, kad visų nuostolių niekas neatlygins, svarsto, kad nebent gyvulio gaišenos išgabenimo kaštai gal atsipirks.

G. Oželis pamena, kad prieš kelis metus pilkieji ir kelis jo veršelius buvo sudraskę.

Vilkų apylinkėje pagausėjo

Kitą – jau sekmadienio naktį pilkiai vėl grįžo į Gedminaičius ir šįkart ėmėsi kaimyno Tado Vanago avių bandos. Tiesa, didžiąją dalį jų ūkininkas jau buvo išpardavinėjęs, buvo likusios tik penkios avelės. Viena jų – ėringa ir tapo naktinių svečių grobiu, kitų pilkieji nepuolė. Šis ūkininkas nuostolius vertina maždaug 100 eurų.

T. Vanago ūkininkavimo praktikoje tai pirmas atvejis, kai vilkai kėsinasi į jo gyvulius, nors pilkių pagausėjimą apylinkėje jis jaučia. Ūkininkas pranešė medžiotojams ir sako, kad „Neringos“ būrelio vyrai dabar ir vakarais, ir naktimis tyko pilkių aplinkiniuose miškuose. Tikisi, kad medžiokliai šiek tiek apmažins žvėrių gretas.

Ūkininko sodyba aptverta, bet jis sako nesantis tikras, kad vilkai norėdami nesugebėtų ar per tvorą peršokti, ar pro jos apačią prasikasti. „Visiškai saugiai nesijaučiame“, – sako jis.

Švėkšnos neįgaliųjų pirmininkė Ingrita Riterienė taip pat gyvena Gedminaičiuose ir yra šio kaimo seniūnaitė. Sužinojusi šiuos įvykius moteris išsiuntinėjo žinutes kitiems kaimynams, kad šie labiau saugotų savo gyvulius. Ingrita irgi sako žinanti, kad vilkų apylinkėje pagausėjo. Viena to priežastis yra ir tai, kad aplinkiniuose miškuose pagausėjo šernų, o vilkai, žinia, nesibodi užkandžiauti ir jaunais šerniukais.

Pilkių šeima sugebėjo pargriauti ir papjauti net pusketvirto šimto kilogramų sveriantį jautį.

Šilutiškiai kompensacijų aptvarams negaus

Savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sako kol kas ūkininkų dokumentų ir prašymų dėl žalos kompensavimo dar negavęs. Kuomet gaus, dokumentai bus išsiųsti Aplinkos ministerijon, mat kaip tik ji sprendžia kompensacijų galimybes.

Vedėjui dar neteko girdėti apie vilkų antpuolius kitose seniūnijose, bet pernai tokių atvejų būta. Ir ne tik pernai. Štai 2015 metais rajone pilkiai papjovė 3 gyvulius, 2016 ir 2017 – po 1, 2018 – net 6, o užpernai dar 2. Taigi, per penkmetį mūsų rajono ūkininkai neteko 13 augintinių. Ir šiuos skaičius dėstome ne šiaip sau. Mat nuo to, kiek pilkių užpuolimų savivaldybės teritorijoje bus užregistruota per 5 metus, priklauso ir galimybė vietos ūkininkams pretenduoti į valstybės paramą apsaugos nuo vilkų priemonėms įsigyti. Kompensacija gali būti skirta už vielinio elektrinio aptvaro ar jo dalių, juostinio elektrinio aptvaro ar jo dalių, tinklinio elektrinio aptvaro ar jo dalių bei elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio ar jo dalių įsigijimą. Tačiau pretenduoti į tokią paramą gali tik tų savivaldybių, kuriose per 5 pastaruosius metus užfiksuoti mažiausiai 25 vilkų antpuoliai, gyventojai.

Pasak P. Budvyčio, todėl Šilutės savivaldybės gyvulių augintojams tokia parama nebus teikiama, pagal patvirtintą tvarką į ją gali pretenduoti tik 22 Lietuvos savivaldybių ūkininkai.

Tačiau kompensuojama bent dalis vilkų padarytų nuostolių. Štai pernai abiems po vieną galviją netekusiems ūkininkams buvo išmokėta 401 ir 404 eurai. Ūkininkams tereikia kreiptis į vet. gydytojus, užfiksuoti faktą, o tada pažymą apie įvykį ir prašymą pristatyti Kaimo reikalų skyriui.

Rajone gal tik viena šeima

Žinia, rudenėjant vilkų išpuoliai padažnėja labiausia dėl to, kad šiuo metu jie imasi mokyti jauniklius medžioti.

Vilkų medžioklės sezonas Lietuvoje prasidėjo prieš porą savaičių, ir vos per savaitę jų nušauta 23. Dar keli buvo rasti partrenkti automobilių. Pasak medžiotojų, toks rezultatas tik patvirtina, kad Lietuvoje turime gausią vilkų populiaciją kurią reikia aktyviai kontroliuoti.

Medžiotojų klubo „Vainutas“ pirmininkas Augustas Miliauskas sako, kad mūsų rajono miškuose pilkių pagausėjimo nepastebima. Lūšys – kas kita, jų matoma žymiai daugiau. O vilkai į pamario kraštą tik ateina iš Tauragės apylinkių ir vėl išeina. Tiesa, medžiokliai aptinka jų puotavimo pėdsakų – sudraskytų šerniukų ir stirniukų, bet pačių plėšrūnų nemato. Paskutinį pilkį – vienišą patiną vainutiškiai sumedžiojo pernai. Beje, kaip tik pernai ir didžiausias jų padarytas nuostolis užfiksuotas Bikavėnuose – čia jie sudraskė kelis gyvulius.

Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė irgi patvirtina, kad mūsų rajone kol kas palyginti ramu. Šiuo metu rajono miškuose priskaičiuojama nepilna dešimtis vilkų, gal tik viena šeima, ir gausėjimo kol kas nepastebima. Nė vienas pilkis rajone šiemet dar nesumedžiotas.
Visgi N. Endrikaitienė mano, jog reguliuoti vilkų populiaciją reikia nuolat, kad žmonės nepatirtų tokių didelių nuostolių.