Kaimynai nemyli rizikos šeimų? Ar yra už ką?

bigstock-paper-family-on-hand-12963788SOS – pagalbos šauksmas šį kartą atskriejo iš viename naujausių miesto kvartalų stovinčio penkiaaukščio. Pagalbos prašė tvarkingos šio daugiabučio šeimos, gyvenančios čia jau ne vieną dešimtį metų.

Žmonės nebežino ką daryti ir kur kreiptis pagalbos dėl to, kad jų gyvenimą pragaru, o juos pačius įkaitais pavertė viena vienintelė prieš pusmetį į šį namą įkelta socialinės rizikos šeima.

Gyventojus stebina ir valdžios požiūris: niekur nedirbantiems, iš pašalpų už vaikus gyvenantiems ir, anot jų, girtaujantiems piliečiams paskiriamas ne bet koks, o iki tol buvęs tvarkingas 3 kambarių su holu butas. Ir niekam nebeskauda galvos dėl to, kad įsikėlus šiems piliečiams kaimynai priversti kęsti iš jų buto sklindančią smarvę, patys valyti ir dezodorantais gaivinti jų pridergtą laiptinę ir dar baimintis prošal einant  buteliais apsiginklavusiems kasdieniams šių kaimynų svečiams…

Gyventojai jau audžia mintį, jog vertėtų pradėti ieškoti galimybės iškeldinti savo naujuosius kaimynus.

Ankstesniuosius nuomininkus iškėlė į gatvę

N (pavardės negalime nurodyti saugodami vaikų privatumą) šeima – daugiavaikė, vieni jos vaikai jau pilnamečiai, kiti paaugliai, o pačiam mažajam – vos keli metukai. Į vadinamojo P.Jakšto kvartalo daugiabutį šeimyna įsikėlė prieš gerą pusmetį. Tuomet baigėsi ir seniai čia gyvenusių kaimynų ramybė.

Laiptinės kaimynai geru žodžiu mini kitą socialinės rizikos šeimą, kuri šiame bute gyveno iki N šeimynos. „Žmonės gyveno vargingai, darbo neturėjo, bet taip tvarkingai augino abu savo vaikus, kad norėjosi jiems kuo galint padėti“, – sako jie.
Moterys dar priduria, jog išsikeldama toji kaimynė net visus didelio buto langus nuvaliusi – kad po jų atsikėlusiai šeimininkei įkurtuvės lengvesnės būtų. Bet naujoji šeimininkė, kaimynų žodžiais tariant, nevala, to žinoma ir nepastebėjo – ne tas jai rūpėjo.

Gyventojai apgailestauja senųjų savo kaimynų ir negali atsistebėti, kad ta šeima buvo iškraustyta į gatvę vien todėl, kad gavo gabalėlį žemės. Iš to gabalėlio galimas pajamas pripliusavus prie šeimos gaunamų pinigų, kaip to reikalauja įstatymai, šeimos pajamos neva padidėjo ir keliomis dešimtimis litų viršijo nustatytąjį pragyvenimo minimumą. Todėl šeima neteko galimybės nuomotis iš Savivaldybės socialinio būsto.

Kad to gabalėlio žemės neatsikąsi ir vaikui vietoje sumuštinio nepaduosi, anot kaimynų, matyt niekam nerūpi.

Beliko laukti tarakonų ir blusų?

Laiptinės gyventojai prisimena, jog vos įsikėlus dabartiniams naujakuriams pro atvirus langus išgirdo pirmuosius naujosios kaimynės pokalbius telefonu. „Varykit čia, aš dabar gyvenu K… gatvėj“, – taip apie naująją susibūrimų vietą buvo informuoti šios šeimynėlės sugėrovai.

Tie kaimynai, kurie dar turėjo vilčių, jog dieninis ir naktinis triukšmas baigsis atlėgus įkurtuvių džiaugsmui, netruko nusivilti: jis ne baigėsi, o tik vis garsiau skardėjo, mat vis daugiau „draugų“ sužinojo N šeimynos gyvenamąją vietą.

„Tuo tarpu mes esame priversti kęsti nešvarą iki tol idealiai tvarkingoje savo laiptinėje, dieninius ir naktinius triukšmus, garsiai laidomus keiksmus, kvėpuoti laiptinėje rūkančiųjų dūmais“, – piktinasi seniau čia gyvenantieji.

Įprastinės tvarkos žmonės nebegali palaikyti ir savo butuose, mat naujakuriai įsikūrė pirmame aukšte, tad visa iš jų buto sklindanti alkoholio, tabako dūmų ir nešvaros smarvė  kyla į viršų. „Mes net karščiausiomis vasaros dienomis nebegalime atidaryti langų, nes iš apačioje esančio balkono kyla tokie kvapai, kad jokie dezodorantai jų nepermuša“, – guodžiasi aukščiau gyvenantieji.

Laiptinės gyventojai sako jau ne kartą kvietęsi avarinę tarnybą, kad atkimštų užsikišusius vamzdynus, nors anksčiau tokių bėdų čia niekada nebūdavo. Jie neabejoja, jog ir tai ne kieno kito, o netvarkingųjų kaimynų darbas.

Dabar, anot gyventojų, belieka laukti nebent tarakonų ir blusų, kurie neabejotinai netrukus jau turėtų plačiau pasklisti iš šių kaimynų būsto.

Kaimynai žino pašalpų dienas

Žmonės sako pastebėję, jog „ypatingos“ šventės bute vyksta poilsio dienomis ir spėja, kad tai todėl, jog tomis dienomis nedirba socialiniai darbuotojai. O jų baimintis šeimynėlei yra ko, mat joje auga dar keli nepilnamečiai.
Beje, 13-metė dukra, kaimynų tvirtinimu, drąsiai ateina pas juos paprašyti pinigų ar cigaretės.

Kaimynai sako gerai žinantys ir dienas, kuomet mokamos socialinės pašalpos, nes po to keletą dienų, kol šeimynėlei užtenka pinigų, ramybės jie nebeturi nei dieną, nei naktį.

Žino gyventojai ir dienas, kuomet naujoji kaimynė privalo eiti atidirbti visuomenei naudingus darbus už pašalpas. Tuomet ji, irgi taip, kad girdi keli aplinkiniai butai, būdama balkone praneša saviškiams, jog šiandien gerti negalėsianti, mat jai „seniūnijoje reikia blaiviai pasirodyti“…

Žmonių kantrybė išseko, kai į socialinį butą su alaus „bambaliais“ glėbiuose besirenkantys draugeliai iškoneveikė vieną laiptinėje gyvenantį vyrą, kaip tik tuo metu sutiktą laiptinėje.

Tuomet žmonės paskambino Vaikų teisių apsaugos tarnybai (VTAT) bei socialiniams darbuotojams.

Šilutiškiai nemyli rizikos šeimų?

Paskambinome ir mes ir… išgirdome kitokių nuomonių. Jas galima apibendrinti taip – kaimynai negeranoriški socialinės rizikos šeimų atžvilgiu.

VTAT vyriausioji specialistė Dalia Drungelienė sako, kad į rizikos grupę dėl socialinių įgūdžių stokos įrašytoje šeimoje nėra girtaujama, tėvai rūpinasi vaikais.

Šeima, anot D.Drungelienės, turi daržiuką, užsiaugina daržovių, veža jas į turgų, taip stengdamiesi prisidurti vieną kitą litą. Išsiskiria ši šeima tik tuo, kad kartu su jais nuolat gyvena kiti šeimos nariai: gyveno du broliai, šiuo metu jie priglaudė ir po sunkios ligos slaugo vyro tėvą.

Specialistės žiniomis, šiai šeimai kaimynai „pripaišo“ kituose butuose vykstančias šventes.

„Šeima irgi guodėsi, jog jaučia kaimynų nedraugiškumą ir geranoriškumo stoką“, – sako D.Drungelienė.

Socialinė darbuotoja Eglė Vermontienė irgi panašios nuomonės. Ji neneigia, kad yra gavusi kaimynų skundų dėl šios šeimos gyvenimo būdo. Bet iš trijų skundų, kuriuose buvo teigiama, jog šeimoje girtaujama, pasak E.Vermontienės, pasitvirtino tik vienas. Tuomet atvykusi socialinė darbuotoja išties rado „balių“ – šeima šventė vyriausios dukters gimtadienį, pašalinių asmenų nebuvo.

Šilutės policijos pareigūnai nė karto nebuvo kviesti raminti minėto buto gyventojų.

„Situacija yra valdoma, butas nėra landynė, už jį laiku sumokama, vaikai tvarkingai aprengti ir pamaitinti, mokosi ir be pateisinamų priežasčių pamokų nepraleidžia. Jiems visiems net mokyklinės uniformos yra nupirktos – ne visos šeimos tą išgali“, – sakė ji.

Pasak E.Vermontienės, šią šeimą ji lanko 2 kartus per savaitę, bet jai ne naujiena dėl savųjų globotinių gauti skundus ir vakarais ar poilsio dienomis. Dėl N šeimos tokiu metu ji nėra gavusi nė vieno pranešimo. O tie, kuriuos gauna, kartais stebina: pavyzdžiui, skundžiamasi, kad šioje šeimoje garsiai kalbama…

Pasak E.Vermontienės, tai yra socialinės rizikos grupės šeima ir tuo viskas pasakoma: problemų joje būna. Šios šeimos mama pati yra augusi daugiavaikėje šeimoje, todėl ir socialinių įgūdžių jai stinga. Bet ji vykdo visus socialinės darbuotojos nurodymus.

„Tiesiog nemyli šilutiškiai mūsų globotinių, ir tai yra pagrindinė problema“, – liūdnai konstatuoja D.Drungelienė ir E.Vermontienė.

Iškeldinti galima tik turint įrodymų

Savivaldybėje išsiaiškinome, jog sutartyse su socialinių būstų nuomininkais yra įrašomas ir punktas, kuriuo numatoma iškeldinimo galimybė, jei šeima trukdo kaimynams.

„Bet iškeldinimo procedūra nėra tokia paprasta – iš socialinio būsto iškeldinti galima tik teismo keliu, tikrai įrodžius, kad aplinkiniams šalia neįmanoma gyventi“, – sakė Turto poskyrio vyr. specialistė Nijolė Grigonienė.