Kartais mažos, kitiems galbūt net juokingos problemos gali kaip reikiant apkartinti gyvenimą ir neduoti ramybės nei dieną, nei naktį. Tas mažas problemas, diena iš dienos kapsinčias į kantrybės taurę dažnai patiria kaimynystėje gyvenantys žmonės.
Vieniems ta problema tampa kaimynų katinas, išpuoselėtame sode žvejojantis dekoratyvines žuveles, kitiems – kaimynės lesinami ir balkonus dergiantys balandžiai, tretiems kaimynai, žoliapjovių ar trimerių garsais drumščiantys ramybę, dar kitiems – ant langų nusėdančios viršutinių aukštų kaimynų purtomų patalų ir kilimėlių dulkės…
Ir ką daryti? Vieni žmonės tyliai kenčia, nenorėdami konfliktuoti su kaimynais, kiti, kai kantrybės taurė persipildo, kreipiasi į už viešąją tvarką atsakingas institucijas – policiją, savivaldybę. Dalis šilutiškių su savo problemomis atkeliauja į redakciją, tad tenka bandyti aiškintis, kaip jas spręsti.
Ramybės neduoda kaimyno katinas
Šilutiškė Ona pastaruoju metu ramiai gyventi negali dėl kaimynų katino, kuris, į jos sodo teritoriją įlindęs per tvorą, baseinėlyje gaudo dekoratyvines žuveles – jas žaloja, o kelias ir sunaikino. Dar šis keturkojis drasko lelijas, dergia šiltnamyje.
15 dekoratyvinių žuvelių, žinodami jos pomėgį, Onai gimtadienio proga padovanojo kaimynai. Senjorė sako, kad tai jos džiaugsmas ir laisvalaikio rūpestėlis. Viskas būtų gerai, jei ne kaimynų katinas, kuris ateina kasdien ir tyko prie baseinėlio. Gindama savo žuveles, Ona su vyru baseinėlį uždengė viela, taigi moteris dabar negali jomis grožėtis savo išpuoselėtame sode. „Katinas mano turtą ir džiaugsmą pavertė niekais“, – sako ji.
Ši problema daugeliui gali pasirodyti nesvarbi, netgi juokinga, bet senjorei ji šiuo metu svarbiausia. Ji nori gyventi švariai, gražiai, tvarkingai. Moteris ne kartą kalbėjo su katino šeimininke, tačiau gyvūnas ir toliau vaikšto vienas ten, kur nori…
Ieškodama problemos sprendimo būdo moteris jau kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektorių, kvietė policiją. Galiausiai atėjo į „Šilutės naujienų“ redakciją.
„Nenoriu savęs reklamuoti, bet galgi jūs patarsite, kaip išspręsti šią problemą“, – su ašaromis akyse klausia moteris.
Anot Onos, katinus turi ir kiti kaimynai, tačiau jie į jos sodą neateina. Ona sako, kad buvo tokių žmonių, kurie davė „receptų“, kaip pašalinti katiną iš savo sodo, tačiau skriausti gyvūno ji nenori. „Aš suprantu, kad šis katinas džiaugsmas mano kaimynei, kaip ir žuvytės man“, – sako senjorė, kuri labiau už viską nori, kad kaimybė susiprastų ir labiau prižiūrėtų katiną, jo nepaleistų klaidžioti vieno.
Kreipėsi į Savivaldybę ir policiją
Šį skundą artimiausiu metu žada tirti Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektorius Mindaugas Būdvytis. Jis matė Onos rodytas nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kad katinas prižiūrėtas, turi šeimininkus. M.Būdvytis sakė, kad šis atvejis išskirtinis. Jis nuvažiuos pas katino šeimininkus, bandys susitarti, kad jie gyvūno neišleistų vieno, vedžiotų jį su pavadėliu.
Įdomu, kad savivaldybės tarybos patvirtintos Šilutės rajono gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės nurodo daugybę apribojimų šunų šeimininkas: šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, didesni su antsnukiais, jie negali būti paleidžiami vieni, netgi jeigu laksto nuosavame kieme, turi būti apie tai įspėjantis ženklas.
Tačiau šiose taisyklėse nėra nė žodžio apie katinus, tad, pasak M.Būdvyčio, kačių šeimininkams kaip ir nėra draudimo juos paleisti į lauką. Visgi 36 taisyklių punktas nurodo, jog „Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų“.
Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sakė, kad gyvūno šeimininkas yra atsakingas už jį ir jo daromą žalą kaimynams. Savininkas turėtų neleisti katinui išeiti iš jo namų teritorijos ir kelti diskomfortą kaimynams.
Šilutės rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Jurgita Nausėdienė komentuodama šį atvejį sakė, kad greičiausiai bus pradėta administracinė teisena dėl gyvūno nepriežiūros.
Problemos dėl dergiančių balandžių
„Turiu bėdą: kaimynai per balkoną purto kilimus ir patalus, o dulkės gula ant mano langų. Ką daryti?“, – klausia kita šilutiškė.
Galime pridėti, kad ant langų sėda ir į balkonus krenta ne tik kaimynų dulkės, bet ir cigarečių pelenai, nuorūkos, netgi balandžių išmatos. Išties, vieno Šilutės daugiabučio gyventojai niekaip nesusikalba su kaimyne, kuri lesina balandžius, o šie būriais skraido aplink ir dergia balkonuose.
„Kaimynė lesina, visokius trupinius mėto pro langą. Mūsų namo balkonuose, kurie neįstiklinti, pilna balandžių“, – skundžiasi gyventojai.
Balandžiai, ne tik teršia, nubraižo palanges, bet ir platina daugiau nei 90 ligų, kurių dešimt – pavojingos žmonėms. Labiausiai šių ligų paplitusios – ornitozė, salmoneliozė, toksoplazmozė, Niukaslio liga. Be infekcinių ligų, balandžiai gali užkrėsti blusomis, erkėmis ir kitais parazitais.
Apie šią bėdą taipogi klausėme sanitarijos inspektoriaus M.Būdvyčio, kuris pripažįsta, kad ir šis atvejis – išskirtinis. Komentuodamas šią problemą inspektorius ir vėl rėmėsi Gyvūnų priežiūros ir laikymo taisyklėmis, kurios draudžia laikyti balandžius šalia daugiabučių. Visgi šiose taisyklėse nieko nenurodyta apie paukščių šėrimą, taigi balandžius kaip ir nedraudžiama lesinti.
„Visko negali uždrausti. Šios problemos išskirtinės, jas reikia spręsti individualiai. Bet visos problemos yra išsprendžiamos“, – komentavo sanitarijos inspektorius.
R.Rimkus pataria organizuoti namo bendrijos susirinkimą ir pasikalbėti su tuo žmogumi, kuris lesina balandžius, o šie naikina bendrijos turtą. Tuo tarpu pareigūnė J.Nausėdienė pataria kreitis į policiją, kuri padėtų išspręsti ir šią problemą. Tokių atvejų policijai jau yra tekę tirti.
Planuojate remontą? Praneškite Savivaldybei
Kita dažna ir varginanti problema – žoliapjovių ar trimerių garsai soduose, šalia individualių namų. Štai viena šilutiškė pasakojo, kad pas gimines nuvažiavo pavakaroti į sodą. Kompanija negalėjo ramiai susišnekėti, nes visą tą laiką kol jie buvo, kaimynas zirzino žoliapjovę.
Šiuo atveju tiek policijos, tiek savivaldybės atstovai sakė, kad žmonės turi teisę nusipjauti žolę šalia savo namų. „Juk jeigu nepjausime, apaugsime žole. Kaimynai turėtų džiaugtis, kad šalia jų gyvenantys tvarkosi namų aplinką“, – komentavo R.Rimkus. Anot jo, visos parduotuvėse parduodamos žoliapjovės atitinka garso reikalavimus, taigi jų keliamas triukšmas neturėtų būti kenksmingas žmogaus sveikatai.
Ne mažiau problemų žmonėms kelia ir kaimynai daugiabučiuose, remontuojantys savo būstus vakarais ir savaitgaliais. Apie tai, kad norite savo bute pradėti remonto darbus, privalote pranešti Savivaldybei. Turėtumėte informuoti kuriuo laiku atliksite darbus, kokius įrankius naudosite, kokį garsą jie skleis. Gyventojai, kurie nepraneša apie planuojamus darbus savivaldybei, privalo nedelsiant nutraukti remontą, atvykus pareigūnams dėl kaimynų skundų.
Gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. draudžiama vykdyti statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę.
Dėl kaimynų keliamo triukšmo (garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, šūkavimo, bute atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos tel. 112. Jei kaimynai triukšmauja nuolatos, galima raštu kreiptis į apylinkės inspektorių, prižiūrintį tos gyvenamosios vietos teritoriją.