Lietuvos širdies asociacija trečią kartą įvairiuose miestuose surengė Miokardo infarkto prevencinę savaitę, kurios metu priminė, kad prevencija ir teigiamos emocijos yra geriausias būdas saugoti savo širdį ir išvengti miokardo infarkto pavojaus.
Širdies asociacijos duomenimis, Lietuvoje kasmet dėl miokardo infarkto gydoma daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Sergamumas ūminiu ir pakartotinu miokardo infarktu 2010 metais buvo 2,9 atvejo tūkstančiui gyventojų. Taigi, kiekvieną dieną Lietuvoje miokardo infarktas ištinka daugiau kaip 20 žmonių. Nemaža dalis nuo šios ligos miršta. Iš viso 2010 m. nuo ūmaus ir pakartotinio miokardo infarkto ligoninėse mirė 1275 žmonės. Dar per tūkstantį žmonių staiga mirė namuose.
Svarbiausia – prevencija
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė teigia, jog Lietuvoje yra itin svarbu kalbėti apie širdies ligas ir priminti visuomenei, jog prevencija yra pirmoji būtina pagalba, kuri gali sumažinti širdies ligų pavojų: „Kiekvienam svarbu žinoti, kokie yra pirmieji infarkto simptomai ir nedelsiant skambinti greitosios pagalbos numeriu 112 arba kuo skubiau važiuoti į artimiausios ligoninės priimamąjį. Taip pat svarbu yra įvertinti ir suprasti, jog šias ligas dažnai lemia kontroliuojami rizikos veiksniai, kaip žalingi įpročiai, netaisyklinga mityba ar mažas fizinis aktyvumas. Norime pradėti šių ligų gydymą nuo visuomenės požiūrio keitimo bei paskatinimo imtis atsakomybės už savo sveikatą.“
Pasak gydytojų kardiologų, širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Dažnai miokardo infarktas smogia netikėtai, nes pirmųjų jo simptomų nepastebime ar juos ignoruojame. Žmonės vis dar labiausiai bijo susirgti vėžiu, nors nuo šios ligos miršta tris kartus mažiau žmonių nei nuo kraujotakos ligų. Tuo tarpu miokardo infarktas bei kitos sunkios širdies ligos skina vis jaunesnius žmones.
Kaip elgtis?
Primename, kad pirmosios valandos nuo skausmo pradžios yra pačios svarbiausios, per kurias galima sumažinti mirties ir invalidumo tikimybę. Susirūpinti reiktų tuomet, jei kyla skausmas už krūtinkaulio arba širdies plote, skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį. Taip pat žmogų gali apimti nerimas, mirties baimė, pilti šaltas prakaitas. Perspėjama, kad praėjus dvylikai valandų nuo skausmo pradžios ir nesikreipus į medikus, gali būti per vėlu.
Miokardo infarkto požymiai
Kuomet širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų.
* Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje.
* Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį.
* Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų.
* Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa.
* Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino.
* Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.
Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją arba skambinti 112.
Kol atvyks gydytojas, reiktų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą.
Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbstima ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo.
Miokardo infarkto profilaktika
Miokardo infarktas yra viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti. Miokardo profilaktiką sudaro rizikos veiksnių koregavimas, medikamentinė profilaktinė (cholesterolį ir trombozę mažinantys vaistai).
Miokardo rizikos veiksniai yra:
* aukštas kraujospūdis;
* padidėjęs cholesterolio kiekis;
* rūkymas;
* diabetas;
* amžius;
* vyriška lytis;
* paveldėjimas;
* nutukimas;
* mažas fizinis aktyvumas;
* menopauzė.
Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pvz., lyties, didėjančio amžiaus arba paveldimumo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti viršsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą.