A. Živuško komandos darbas – stebėti tūkstančius piniginių transakcijų „Western Union“ platformoje ir įvertinti rizikos faktorius, atpažinti, kada perlaida keliauja į sukčių rankas.
Jis pasakoja, kad apgavikai anksčiau aukų ieškodavo siųsdami tą patį laišką tūkstančiams žmonių ir toliau bendraudami su tais, kas užkibo. Dabar jie dažniau renkasi vieną žmogų, sužino apie jį viską ir iš jo mėgina išvilioti pinigus.
Specialistas pataria
Susisiekite tiesiogiai. Sukčiai geba sukurti identiškai atrodančius bankų puslapius, todėl, sulaukę el. laiško su nuoroda, nepatingėkite ranka naršyklėje suvesti tinklalapio adresą. Apsisaugoti galima tik įvertinant, kokią informaciją apie save prašo pateikti įvairūs tinklalapiai, ypač – kai jos reikalaujama daugiau negu įprasta.
Šiuolaikiniai sukčiai gerai išnaudoja pažinčių platformas. Užmezga internetu pažintį, pasiūlo susitikti restorane ar bare, kurio tikroviškai atrodančiame tinklalapyje būtina atlikti rezervaciją ir už ją susimokėti. Taip apgautas asmuo atiduoda savo duomenis, kurie ir buvo tikrasis taikinys. Paieškokite informacijos ir įsitikinkite, kad jūsų duomenų prašanti parduotuvė ar restoranas egzistuoja, perskaitykite atsiliepimus, išsiaiškinkite bendrovės adresą, paieškokite nuotraukų.
Nesiųskite asmeninės informacijos. Niekas negali prašyti jūsų prisijungimo prie banko duomenų telefonu ar el. laiškais. Jeigu sulaukėte tokios žinutės, žinokite, kad jūsų duomenys jau nusikaltėlių rankose.
Sunkiausios situacijos tos, kai sukčiai, išsirinkę auką, nepalieka jos ramybėje. Jie skiria laiko aukai pažinti, su ja susidraugauja. Dažniausiai jie manipuliuoja vienišumu, godumu ir gėda.
Jeigu atliekamas bent vienas pervedimas, sukčiai gauna signalą, kad žmogus turi pinigų ir yra suinteresuotas tęsti „pažintį“, todėl galima tikėtis tik dar daugiau bandymų išvilioti pinigus. Iš pradžių prašoma 100 Eur, tada dar 50 Eur, tada jau 200. Staiga žmonės apsižiūri, kad atsisveikino su keliolika tūkstančių.
Niekada nesiųskite savo banko kortelių nuotraukų, ypač jeigu prašoma nufotografuoti kortelę iš abiejų pusių. Gavus tokius duomenis galima atsiskaityti bet kurioje el. parduotuvėje arba, atlikus perlaidą, išsigryninti pinigus. Nusikaltėliai gali pasinaudoti tiek debeto, tiek kredito kortelėmis, o iš pastarųjų įmanoma paimti ir tai, ko neturite – sukčiai gali išsigryninti pinigų į skolą.
Finansų įmonės kuria vis naujus įrankius, leidžiančius užtikrinti klientų duomenų apsaugą. Bankai yra įdiegę dvigubo patikrinimo sistemas (Smart ID), bet nusikaltėliai sugalvoja, kaip jas apeiti. Dažnas scenarijus – balsas ragelyje jus informuoja, kad buvo pavogti jūsų banko duomenys ir norint užblokuoti kortelę būtina suvesti savo Smart ID duomenis.
Populiarėjantis būdas – šantažas po intymaus pobūdžio pasimatymų internete. Kompromituojančių nuotraukų gavę nusikaltėliai pradeda grasinti, kad pasidalins jomis su visais aukos pažįstamais, jeigu nesulauks pinigų. Ekspertas pataria nereaguoti, nes atrašydami tik suteikiate nusikaltėliams informacijos, kaip jumis manipuliuoti.
Jei sukčiams pinigus pervedėte patys, pareigūnai nelabai galės padėti. Tačiau kuo greičiau skambinkite policijai, kreipkitės į savo ir, svarbiausia, gavėjo banką ar platformą, kuria naudojantis buvo perversti pinigai, su prašymu sustabdyti pinigų išėmimą. Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad apgavikams nepavyks pasiimti pinigų.
Svarbiausia – nebijoti prisipažinti, kad jus apgavo. „Būtina keisti nuomonę, kad į apgavikų pinkles įsivelia tik naivuoliai, su šiuolaikinėmis technologijomis apgauti galima kiekvieną.