Kaip atsiskaitinėsime grynaisiais pinigais nuo lapkričio

Nuo lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais turime įsivertinti, ar mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.

Pixabay.com nuotr.

Nesąžiningų įmonių vengimas mokėti mokesčius, siekis apskaityti smulkiajame versle cirkuliuojančius grynuosius pinigus, pagerinti mokesčių surinkimą, vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją – dėl šių ir kitų priežasčių birželio 23 d. Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą.

Atsiskaitymams grynaisiais nustatoma 5 000 eurų riba taikoma visiems atsiskaitymams ir mokėjimams, kuriuos atlieka tiek verslą vykdantys, tiek verslu neužsiimantys juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ar užsieniečiai.

Įstatymo nuostata dėl mokėjimų už sandorį dalimis aiški – už sandorį gali būti mokama grynaisiais pinigais per kelis kartus tol, kol pasiekiama 5 000 eurų riba. Likusi sandorio dalis turėtų būti apmokėta negrynaisiais pinigais, tad sandorio išskaidymas į smulkesnius, siekiant apeiti ribojimus, yra negalimas.

Įstatymas numato atvejus, kai ribojimas netaikomas – tai atvejai, nustatyti kituose įstatymuose; mokėjimai, atliekami per įstatymais nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas; kai mokėjimų pagal sandorį negalima atlikti negrynaisiais, nustatyta tvarka apie tai informuojant mokesčių administratorių. Tačiau tai netaikoma vykdant įprastą verslo veiklą.

Paslaugų verslo atstovų nuomone, priimtas ribojimas apsunkins prekybą, ypač versluose, kur grynaisiais atsiskaitoma dažniau – viešojo maitinimo, statybų, automobilių prekybos ir remonto srityse. Lietuvos verslo konfederacija siūlė visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų argumentuodami, kad tik toks draudimas būtų efektyvus, siekiant sumažinti mokesčių ir akcizų vengimą, o ir įmonėms mažėtų kaštai dėl grynųjų pinigų tvarkymo, inkasavimo ir pan.

Vertinant ES šalių praktiką pastebėta, kad vieningos politikos šiuo klausimu nėra. Vokietija, Airija, Austrija nenustato jokių apribojimų atsiskaitymams grynaisiais pinigais, kitose ES šalyse ši suma svyruoja nuo 500 eurų (Graikija) iki 7 200 eurų (Latvija).

Naujasis įstatymas nėra vienintelė priemonė, taikoma siekiant apriboti grynuosius pinigus. Mokesčių administravimo įstatymas numato atvejus, kai mokesčių mokėtojui gali būti duoti nurodymai atsiskaitymus vykdyti tik negrynaisiais. O nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pataisos, pagal kurias tiek darbo užmokestis, tiek kitos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos tik pavedimu.