Trikertė žvaginė lietuvių tautosakoje įvardijama kaip turinti magiškos galios. O XVII amžiuje Romos gydytojų rašytiniuose šaltiniuose šis augalas aprašomas kaip ypatingas, nes įeina į geriausių gydančių augalų dešimtuką.
„Dabar mes jį mindome, ravime ir stengiamės nepamatyti“, – apgailestauja žolininkas Virgilijus Skirkevičius.
Gali sustabdyti kraujavimą
Trikertė žvaginė auga ten, kur dirva yra smėlėta, žvyruota. Vaistinei žaliavai renkama antžeminė augalo dalis. Renkami sausi, neperaugę, miltligės nepaveikti augalai. Surinkta žaliava džiovinama 40-45 laipsnių temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava tamsiai žalia, kartoko skonio, silpno kvapo. Vartoti tinka 1-2 metus.
Pasak V.Skirkevičiaus, kai kuriuose regionuose lietuviai šį augalą vadina sūriukais, nes jo vaisių sėklos labai panašios į sūrius. „Lotyniškai Capsella bursa-pastoris – piemenų krepšeliai. Mes net istoriškai galime numatyti, į ką jie buvo panašūs, – į piemenų krepšelius. Šis augalas vertingas dėl to, kad stabdo kraujavimą iš visur – iš plaučių, inkstų, šlapimo pūslės, o ypatingai tuomet, kai yra problemų moterims ginekologinėje sferoje. Jis todėl buvo labai vertinamas – paprastas augalas, kuris gali sustabdyti kraujavimą“, – sako žolininkas.
Jo teigimu, netgi gydytojams paskyrus vaistus, nereikėtų užmiršti šio augalo, jį daugeliu atvejų galima vartoti kartu. „Yra įvairių receptų, bet patys pagrindiniai yra naudojant šviežią augalą. Jeigu ant trikertės žvaginės yra baltas žiedas, mes jį galime malti ir išspausti sultis, naudoti kaip sultis, lašus – arbatinis šaukštelis 3-4 kartus per dieną. Jeigu norime ilgiau vartoti, čia yra įvairūs ciklai, 21 dienos ciklas. O sultis galima ir užkonservuoti – pilame 80 laipsnių spirito (3 dalys sulčių ir 1 dalis spirito) ir pasidedame į šaldytuvą. Reikia vartoti po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus, kada kraujuojama.
Net ir po gimdymo, kada galimi papildomi kraujavimai, žvaginės arbata tinkama – užplikomas vienas šaukštas žolių vienai karštai stiklinei vandens, geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną, taip pat 21 dieną“, – pataria V.Skirkevičius.
Gelbsti ir nuo pavydo
Anot žolininko, augalas veikia ir priešuždegimiškai, skatina regeneraciją. „Jeigu yra aukštas kraujo spaudimas, kaltininkas gali būti inkstai – šiuo atveju irgi galima naudoti žvaginę. Geriausia tai daryti pagal tokį receptą: į butelį pridedame du trečdalius žvaginės augalo ir paskui užpilame degtine iki pat viršaus, palaikome dvi savaites. Po to galima gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Po mėnesio reikia nukošti, kad nebūtų per didelė ekstrakcija“, – sako žolininkas.
Taigi augalo veikimas gana platus. Pasak V.Skirkevičiaus, tai vienas iš augalų, kuris lietuvių tautosakoje minimas kaip turintis magiškos galios.
„Ta magija pasireiškia tuo, kad jis vadinamas pavydžole. Norint, kad žmogus būtų neapžavėtas, reikia gerti šio augalo arbatas kokią savaitę, kad pavydas, kuris griaužia kitą žmogų dėl tavęs, nueitų ir nepakenktų.
Dar vienas magiškas augalas – pavadinimu keridžolė. Daugelis moterų, pasižiūrėję į šį augalą, pasakys, kokia čia keridžolė, jeigu ji panaši į melisą? Nuspėti, kad tai keridžolė galima iš to, jog tą augalą itin mėgsta katinai. Kvapas iš tikrųjų yra toks pats kaip melisos, tačiau keridžolės apatinėse lapų dalyse ir ant stiebo yra baltų plaukelių. Štai tokie du augalai, kuriems mūsų protėviai suteikdavo maginės reikšmės“, – pasakoja žolininkas.