Kaip kiekvienas iš mūsų galime dalyvauti Raudonosios knygos kūrime?

raudonoji technologijos ltJei norite dalyvauti Lietuvos Raudonosios knygos kūrime, teikti jai žinias – registruokitės! Aplinkos ministerijos tinklapyje dar 2008 m. sukurta veikia „Saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinė sistema“.

Iš pradžių sistema buvo gerokai paprastesnė nei dabar, todėl jai buvo skiriamas nuolatinis dėmesys, ji modernizuojama, tobulinama ir papildoma. Kaip teigia Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Sigutė Ališauskienė, ji visiškai baigta turėtų būti šių metų pabaigoje.

Šiuo metu pateikti duomenis Raudonosios knygos duomenų bazei gali bet kuris registruotas sistemos vartotojas.

Registracija yra paprasta, tačiau dabar ji yra nelabai patogi, nes prašymą galima pateikti tik jį atsispausdinus iš ministerijos tinklapio (http://www.am.lt/VI/index.php#a/8273) ir užpildžius atsiųsti paštu arba faksu nurodytu adresu į Aplinkos ministeriją (faksu 85 266 3663 arba A. Jakšto g. 4/9, Vilnius).

Baigus sistemą tobulinti, bus galima registruotis ir elektroniniu būdu – per e-banką arba per e-pasą.

Suprantama, kandidatų anketos apsvarstomos, peržvelgiama jo motyvacija ir tik tada kiekvienas patvirtintas sistemos vartotojas gauna originalų prisijungimo kodą ir slaptažodį.

Tuomet vartotojas jau gali pateikinėti duomenis apie saugojamas rūšis – visas, kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą: nuo kerpių, grybų, augalų iki žinduolių.

Būti ekspertu – nereikalaujama

Pateikėjams kokių ypatingų kvalifikacinių reikalavimų nekeliama. Pakanka mėgti gamtą, būti pastabiu, entuziastingu, domėtis, pažinti rūšis, tačiau visai nebūtina turėti specialaus išsilavinimo diplomą.

Be abejo, minimaliai išmanyti informaciją reikės, nes pateikiant duomenis, prašoma atsakyti į anketos klausimus ir įrašyti pavadinimus, kuriuos turėtumėte žinoti.

Reikia pateikti duomenis ne vien apie vietovę, kurioje stebėjote, tačiau nurodyti, kiek laiko ir kada stebėjote, aprašyti objektą.

Duomenys būtini mokslininkui-ekspertui, kuris šią informaciją patikrinęs privalės patvirtinti arba atmesti faktus. Ir tik patikrinus ir patvirtinus, žinios pateks į duomenų bazę, o iš jos ir į Raudonąją knygą.

Sistemoje gautieji iš pateikėjų duomenys, pagal šios sistemos tvarkymo aprašą, peržiūrimi ne kasdien, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Šiuo metu pateikiant informaciją apie stebėtus ir jūsų užfiksuotus augalus ar gyvūnus, jų radimvietes ar buveines prašoma tik aprašo, tačiau jau greitai, dar iki šių metų pabaigos planuojama, jog bus galima pateikti dar ir fotografijas.

Tai bus ne tik dar vienas jūsų pateiktų žinių patikimumo įrodymas bet ir iliustracija. Tada ir tikrintojui, mokslininkui-ekspertui, turinčiam patvirtinti jūsų pateiktąsias žinias, kils mažiau abejonių.

Beje ir dabar, jei kyla neaiškumų, jis gali paskambinti ar parašyti duomenų teikėjui, paprašyti patikslinimo, papildomos informacijos ir tuomet visiškai nebeabejoti, jog tai yra tikrai ta rūšis, apie kurią norima pateikti duomenis.

Duomenims rinkti produktyviausias metas – ruduo ir žiema

Jau dabar yra nemažai darbščių ir aktyvių visuomeninių registruotų duomenų teikėjų sistemai, tačiau, visgi daugiausia informacijos pateikia Ornitologų draugija, saugomų teritorijų, nacionalinių ar regioninių parkų darbuotojai, specialistai, miškų urėdijų darbuotojai.

„Kviečiami visi, kam ne tik įdomu tyrinėti gamtą, bet ir tie, kam labai svarbi mūsų itin trapi gamtos įvairovė, rūpinasi rūšių išlikimu dalyvauti šios sistemos veikloje“, – sako S. Ališauskienė iš Aplinkos ministerijos.

Vasarą darbas šioje sistemoje sulėtėjęs, nes visi dabar dirba gamtoje, o sistemoje patys produktyviausi laikotarpiai – ruduo ir žiema. Tuomet paprastai per mėnesį gaunama nuo 50 iki 100 pranešimų iš visos šalies.

Surinkus gautuosius duomenis pirmiausiai apsvarsto tos šakos mokslininkai, juos įvertina.

Tiesa, tikslius duomenis apie rūšį, populiacijas, statistiką sistemoje mato ne visi prisijungusieji sistemos vartotojai, nes kaip numatoma „Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatyme“ informacija apie ypač saugomų rūšių radimvietes saugoma Aplinkos ministerijoje ir visuomenei neteikiama.

Tačiau visi gali matyti, kiek ir kokių rūšių yra, daugmaž kurioje respublikos vietovėje.