Galimybė naudotis skambučiais išmaniajame telefone, nustatyti savo buvimo vietą internetiniame žemėlapyje ar gerti filtruotą vandenį – veiksmai, kurių egzistavimą užtikrina kosmoso technologijos.
Kosmoso ekonomikos sektoriuje veikia daugiau kaip 10 000 įmonių ir apie 5 000 investuotojų, kosmoso ekonomikos vertė siekia 469 mlrd. dolerių. Tam, kad šie skaičiai būtų iliustratyvesni: per pirmuosius šešis 2022 metų mėnesius į orbitą iškelta daugiau nei 1000 kosminių aparatų – daugiau nei jų buvo paleista per pirmuosius 52 kosmoso tyrinėjimo metus bendrai.
„Laimėjimai kosmose tampa kitų industrijų augimo priežastimi. Modernios kosmoso infrastruktūros diegimas revoliucionizuoja aplinkosaugą, meteorologiją, energetiką, telekomunikacijas, transportą, laivybą, aviaciją ir miestų inžineriją. Kosmoso tyrimai prisideda prie naujų produktų ir paslaugų kūrimo – nuo kosminio turizmo bei ekspedicijų iki orbitinių medicinos centrų ar žemės ūkio Marse“, – teigia „Accenture Baltics“ atstovas Kristaps Banga.
Žmones nuo seno žavėjo kosmosas, o modernios technologijos atveria naujas paslaptis ir sprendžia realias problemas. Vienas akivaizdžiausių kosmose sklandančių technologijų padarinių – išaugęs prieinamų duomenų kiekis apie mūsų planetoje vykstančius reiškinius. Kiekvieną dieną palydovai siunčia sunkiai suvokiamą duomenų kiekį, mūsų užduotis – efektyviai išnaudoti vaizdinę ir skaitinę informaciją. Geoinformaciniai duomenys gaunami iš palydovų duomenų ir pritaikomi nuo jūrų stebėjimo iki gamtinių katastrofų žemėlapių sudarymo ar infrastruktūros planavimo. Planetos stebėjimo duomenys papildo kitus duomenų šaltinius, socialinius ar demografinius rodiklius, todėl galime priimti efektyvesnius sprendimus planuojant veiklą.
Viena didžiausią pritaikomumą turinčių sričių – palydovinės nuotraukos. Kosmose esantys palydovai fiksuoja itin tikslius vaizdus ir atskleidžia svarbius duomenis apie mūsų planetą, kurie neapčiuopiami esant Žemėje. Tūkstančiai palydovų tobulina žemės ūkio veiklą, prisideda prie valstybių gynybos sistemų plėtros, leidžia užčiuopti aktualias aplinkosaugos problemas.
„Šiandien turime įrankius užkirsti kelią bado protrūkiams dar iki tol, kai pasėliai užsikrėtė ligomis. Galime minimalizuoti naftos terminalų išsiliejimo padarinius bei išvengti gamtinių katastrofų jautriose vandenynų biosferose. Organizacijos naudoja palydovinės sistemos stebėjimus tiriant sausros ir potvynių priežastis, pasėlius naikinančių kenkėjų judėjimą, Žemės nuotraukos lengvina ūkininkų darbą, apsaugo jų derlių ir užtikrina geresnės kokybės maistą bei apsaugo nuo bado milijonus žmonių“, – sako K. Banga.