Kaip atpažinti perkaitusį gyvūną?
Perkaitimo požymiai gali būti: dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas, stiprus prakaitavimas, neramūs judesiai, sutrikusi koordinacija. Pastebėjus tokius simptomus, gyvūną būtina nedelsiant perkelti ar nuvesti į pavėsį, apipilti vėsiu vandeniu ar vėsinti kitais būdais.
Karščių metu gyvūnus puola kraujasiurbiai vabzdžiai. Jų antpuoliai gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis ar net gyvūnų gaišimu. Todėl būtina naudoti apsaugos priemones, kurias galima įsigyti veterinarijos vaistinėse, intensyviausiu vabzdžių puolimo laikotarpiu gyvūnus parginti į tvartus. Gali pagelbėti gausaus vėjo (skersvėjo) perpučiama medžių paunksmė, stoginė, kitoks pavėsis ar vandens purškimas, maudynės.
Gyvūnai visada turi turėti galimybę atsigerti švaraus, vėsaus vandens. Ganyklose esantys gyvuliai karščiausiu dienos metu neturėtų būti laikomi saulėje, jiems būtinos pavėsinės ar stoginės.
Gyvulių laikymo patalpose turi veikti efektyvios ventiliavimo sistemos, svarbu įrengti signalizacijas, kurios perspėtų apie pavojingą temperatūrą.
Kelionės su gyvūnais
Vežant gyvūnus karštuoju laiku, transporto priemonėje turi veikti girdymo įrenginiai, ventiliavimo, temperatūros kontrolės sistemos. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių per karščius arba stengtis vežti anksti ryte ar naktį. Transportuojant gyvūnus jiems reikia daugiau vietos, pakankamai pakratų, pašaro ir vandens.
Kai prognozuojama oro temperatūra yra 30 °C ir aukštesnė, verta kelionę atidėti, nebent transporto priemonėje įrengta vėsinimo sistema. Keliones reikia planuoti, kad būtų išvengta neplanuotų sustojimų.
Pavojai augintiniams
Šunys, katės bei kiti augintiniai karštį taip pat ištveria sunkiai. Juos reikia laikyti kuo vėsesnėse, gerai vėdinamose patalpose, bet saugoti nuo skersvėjo, nuolat paduoti šviežio vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių. Veiksminga apšlakstyti gyvūną vandeniu ar uždėti drėgną rankšluostį. Ypač jautrūs perkaitimui yra vyresni gyvūnai, turintys antsvorio, sergantys, trumpasnukiai, tamsaus kailio.
Karštomis dienomis gyvūnų apetitas, todėl rekomenduojama mažinti pašaro kiekį ir šerti lengvai virškinamu maistu. Jei gyvūnas maitinamas sausu ėdalu, jam reikės daugiau vandens.
Nepalikite augintinio vieno automobilyje – net trumpam. Net praverti langai neapsaugo nuo greito perkaitimo, o temperatūra automobilyje gali per kelias minutes pakilti ir iki 50 °C. Tai gali baigtis šilumos smūgiu ar net mirtimi.
Nerekomenduojama leisti šuniui važiuoti automobilyje iškišus galvą pro langą – tai gali tapti ausų, akių ar kvėpavimo takų uždegimo priežastimi.
Pasivaikščiojimai su augintiniu turėtų vykti rytais ar vakarais. Dieną asfaltas gali būti įkaitęs tiek, kad nudegintų letenas. Fizinį krūvį reikėtų riboti.
Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, lekuoja, seilėjasi, parausta liežuvis ir dantenos, gali vemti, netekti sąmonės. Pastebimas stiprus, dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas arba sutrikusio kvėpavimo požymių. Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją.
VMVT inf.