Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais?

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais?

Pixabay.com nuotr.

Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieškojo teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Ateities visuomenė: kiek mūsų ir kokie mes būsime?“.

Dirbsime trumpiau

Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sieks 2 milijonus, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės 34 proc. Šiuos pokyčius lemia 30 m. išliekantis kartų kaitos neužtikrinantis mažas gimstamumas, iš sovietmečio paveldėtas aukštas darbingo amžiaus mirtingumas ir labai dideli emigracijos srautai.

Vilniaus universiteto (VU) docentės Jekaterinos Navickės teigimu, ateityje galimas didelis neužpildytų darbo vietų skaičius arba darbuotojų perteklius. Kurį variantą bepasirinktume, klausimas lieka tas pats – kaip bus pertvarkoma socialinės apsaugos sistema, kad užtikrintume gerovės valstybę.

„Ekonomistai jau XIX a. pradžioje <…> numatė, kad su tokiu produktyvumu XXI a. pradžioje žmonės dirbs 15 val. per savaitę. Dalis šalių jau eina darbo savaitės trumpinimo keliu <…>“, – sako docentė.
2050-ųjų vizijoje numatomi efektyviai perskirstomi darbai – visi dirbsime po 20 val. per savaitę, socialinės teisės bus tokios pat įprastos kaip politinės ir pilietinės, vyriausybės ir verslas investuos į žmogų – pagrindinį šalies turtą, bus perskirstyti resursai – turėsime iš ko investuoti.

Sveikatos rodikliai

Vis dar <…> atsiliekame sveikatos apsaugos klausimais: esame viena trumpiausiai gyvenančių ir trumpiausiai sveikai ir aktyviai gyvenančių visuomenių. <…> VU prof. Vytautas Kasiulevičius sako, kad Rytų Europos tyrimai parodo nemažai teigiamų rodiklių: gerai vykdoma alkoholio, tabako ir mitybos kontrolė, aukšto kraujospūdžio mažinimas. Žvelgdami į aukštų pajamų šalių grupę pamatytume, kur link judame. Čia dominuoja kitos nerimą keliančios tendencijos – cukrinio diabeto, nutukimo problemos, narkotikų vartojimas. Tai iššūkiai, kurie mūsų laukia.

Psichikos ligos per 30 metų išlieka sveikatos negalių dešimtuke. Pozityvaus poslinkio šioje srityje nematyti, ypač šalyse, kurios laikomos socialinės gerovės valstybėmis. Aukšto pajamų lygio šalys juda link to, kad vėžys tampa pagrindiniu iššūkiu, nerimą kelia demencija ir insulto rizika. 2050-aisiais, Lietuvos higienos instituto duomenimis, didžioji dalis mirčių bus dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.

Didėja širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų medikamentų, nervų sistemą veikiančių vaistų vartojimas. Šie rodikliai didės toliau, nes demencija taps viena pagrindinių mirties priežasčių.

Kultūra

„Kultūros atžvilgiu galimi 4 scenarijai: autokratijos ir švietimo proveržis arba stagnacija, ir atvirkščiai – konsoliduota demokratija ir švietimo proveržis arba stagnacija“, – teigia VU docentas Jonas Dagys.
Pasak jo, autokratijos ir švietimo proveržio arba stagnacijos atveju kultūra yra subordinuojama vado interesams. Kultūra yra monolitinė, homogeniška, nėra didelių laisvių nuomonėms reikšti. Kalbama apie tai, kad šiuolaikinio meno irgi nebūtinai turi būti daug, nes jis yra pavojingas, jį sunku suprasti, o vienareikšmiškai interpretuoti nėra paprasta.
Alternatyva autokratijai – demokratija su švietimo proveržiu arba stagnacija. <…> Kyla klausimas, kaip nesubordinuoti kultūros procesų laisvajai rinkai. Taigi dabar kultūra subordinuojama komercinėms vertybėms – rinkos interesams, kai yra tenkinama masė ir įsigali vidutinė kūryba, popsas, kičas.
Ekspertai sutarė, kad įtampos tarp demokratinių ir autokratinių režimų ir švietimo būklė artimiausius dešimtmečius bus svarbiausi Lietuvos raidą formuosiantys veiksniai.