Tenka daug ką riboti
Greta migrena serga jau 16 metų. Ji sako, kad ligos įtaka juntama ir tarp priepuolių – tenka nuolat stebėti aplinką, vengti dirgiklių ir planuoti net paprasčiausias veiklas. „Migrena mane veikia ne tik tomis dienomis, kai labai skauda. Net ir tarp priepuolių turiu galvoti, kas gali išprovokuoti skausmą – šviesa, garsai, kvapai ar fizinis krūvis“, – sako Greta.
Dėl to ji nuolat nešioja akinius nuo saulės, triukšmingose vietose naudoja ausų kištukus, o prieš eidama į naują vietą įvertina, ar ten nebus per daug dirgiklių. Didžiausias provokatorius yra šviesa, ypač blyksinčios šviesos. Dėl to tenka riboti renginius, koncertus ar net televizijos transliacijas.
Vienas sunkiausių dalykų – aplinkinių nesupratimas. Mokykloje migrena dažnai buvo priimama kaip paprastas galvos skausmas, nors priepuolio metu ją gali lydėti ne tik skausmas, bet ir regėjimo ar jutimų sutrikimai.
„Žmonės galvoja, kad atsigersi vandens, pamiegosi ir pagerės. Bet migrena yra neurologinė liga, kuri paveikia visą kūną. Skausmo metu man gali dingti matymas dešinėje akyje, nutirpti viena pusė, o visa aplinka pradeda erzinti“, – dalijasi Greta.
Daugiau supratimo ji pajuto tik universitete, kur atsirado galimybė studijuoti pritaikytomis sąlygomis. Vis dėlto Greta sako, kad apie nematomas ligas visuomenėje vis dar kalbama per mažai.
Išduoda ne vien skausmas
„Meliva“ klinikos šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžia, kad migrena nėra tiesiog stipresnė įtampos tipo galvos skausmo forma, o specifinis neurologinis sutrikimas. Jai būdingas pulsuojantis, tvinksintis, dažnai vienoje galvos pusėje jaučiamas skausmas. Jis stiprėja judant, keičiant kūno padėtį, todėl žmonės dažnai ieško pozos, kurioje galėtų kuo mažiau judėti.
Skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų. Jį neretai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui, kvapams. Kai kuriems žmonėms prieš priepuolį pasireiškia regėjimo mirgėjimas, „aklos dėmės“, rankų ar veido tirpimas, kalbos sutrikimai. Įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai būna labiau spaudžiantis, abipusis, primenantis lanką aplink galvą, o judėjimas jo paprastai taip stipriai nepablogina. Be to, jam nebūdingas stiprus pykinimas ar ryškus jautrumas aplinkai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad į vaistinę ateina pacientai, kurie su dažnais galvos skausmais jau yra susigyvenę. Jie žino, kokie nuskausminamieji jiems padeda, tačiau į gydytoją nesikreipia, nors skausmai kartojasi.
Lietuvoje 2023 metais migrena buvo diagnozuota 24 tūkst. gyventojų, tačiau neabejojama, kad sergančiųjų yra daugiau. Žmonės atranda jiems tinkančius nuskausminamuosius ar būdus, kurie palengvina būklę ir į medikus nesikreipia. „Dažnas nuskausminamųjų vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį organizmui ir ilgainiui pats prisidėti prie galvos skausmų problemos. Todėl svarbu ne vien malšinti kiekvieną priepuolį, bet ir ieškoti tinkamo gydymo“, – sako K. Šnirpūnienė.
Kada skubėti pas gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, kai galvos skausmas tampa labai stiprus, pasikeičia įprastas jo pobūdis, atsiranda neurologinių simptomų, sąmonės pokyčių, stiprus pykinimas ar vėmimas. Taip pat – kai priepuoliai dažnėja, trukdo mokytis, dirbti.
Šeimos gydytojas gali diagnozuoti migreną, kai simptomai būdingi ir eiga nėra sudėtinga. Tačiau jei įtariama lėtinė migrena, netipinė aura, migreninės komplikacijos ar galvos skausmas dėl perteklinio vaistų vartojimo, pacientas siunčiamas neurologui.
Kai priepuoliai dažni, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas – kasdien vartojami vaistai mažina atakų skaičių. Sudėtingesniais atvejais neurologai gali parinkti biologinę terapiją. Pritaikius gydymą, žmogaus gyvenimo kokybė gali reikšmingai pasikeisti.
Kai liga sunkiai prognozuojama, žmonės ima atsisakyti kelionių, renginių, ieško lankstesnio darbo. Gyvenimas ima suktis aplink klausimą: o kas, jei priepuolis prasidės dabar? Net tarp priepuolių kai kurie žmonės jaučia nuovargį, koncentracijos sunkumus, vadinamąjį migreninį šešėlį. Dėl to gali kilti nerimas, socialinė izoliacija, konfliktai.
Vaistai keičiami
Dalis pacientų ilgai vartoja tuos pačius vaistus, nors jų būklė jau būna pasikeitusi. Jei priepuoliai dažnėja arba vaistai veikia prasčiau, būtina pasakyti gydytojui.
Migrenai gydyti gali būti skiriami specifiniai vaistai, tarp jų – triptanų grupės preparatai. Jie skirti migrenos priepuoliui malšinti ir gali padėti sumažinti ne tik skausmą, bet ir pykinimą ar jautrumą šviesai. Tinkamiausią gydymą parenka gydytojas.
Sergant migrena rekomenduojama vesti priepuolių dienoraštį, kuriame žymėtų, kada prasidėjo skausmas, kiek truko, koks buvo intensyvumas, kokie vaistai vartoti ir kas jį išprovokavo.
Migreną gali provokuoti stresas, alkis, miego trūkumas, alkoholis, rūkymas, hormoniniai pokyčiai ar tam tikri maisto produktai. Tačiau šie veiksniai ne visada veikia vienodai – tai, kas vieną dieną išprovokuoja priepuolį, kitą gali nesukelti nieko. Dienoraštis padeda pastebėti dėsningumus ir gydytojui įvertinti gydymo efektyvumą.
BNS inf.